S. Valadkevičius. Gaudome vėją, kai energija po kojomis
Lietuvos nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje pamatą sudaro saulė, vėjas ir iki 2050 numatyta atominė energija. Dar turime Kruonio HAE ir baterijų plėtros projektą. Visa tai sujungus planuojame eksportuoti elektros energiją ir tuo pačiu daugiau vartoti. Strateguojame plačiai, bet jūrinio vėjo konkursuose nesurenkame dalyvių, antžeminiai vėjo projektai sulaukia visuomenės pasipriešinimo, jau nekalbant apie pasipriešinimą vandeniliui.
Nei nacionalinėje strategijoje, nei studijos „LT100“ tarpinėje prezentacijoje, kurią parengė JAV „NREL“ (lietuviškai – Nacionalinė atsinaujinančios energijos laboratorija) kartu su Lietuvos energetikos agentūra nė žodžio neužsiminta apie geoterminę energiją.
O jos Lietuvoje turime daug.
Praėjusiam šimtmetyje ieškant naftos ir dujų buvo nustatyta, kad mūsų žemės gelmėse Pietvakarių Lietuvoje yra šilčiau nei bet kur regione. Buvo surasta viena iš stipriausių geoterminių anomalijų. Ir tai buvo pagrindas atlikti eilę tiesioginių tyrimų, akademinių studijų, modelių ir, be abejo, įrengti demonstracinę geoterminę jėgainę Klaipėdoje, kuri, deja, nebeveikia nuo 2017 metų. Gręžėmės per sekliai.
Dar 2008 metais prof. Sauliaus Šliaupos et al. parengtoje studijoje buvo nurodyta, kad Pietvakarių Lietuvos geoterminės anomalijos potencialas vertinamas 2,25 GW. Primenu, kad Ignalinos atominės elektrinės instaliuota galia buvo 2,4 GW. Natūraliai kyla klausimas, kodėl šių gigavatų dar nepanaudojome? Jie juk mūsų, prieinami tada, kada mums jų reikia, ten jie buvo ir bus milijonus metų. Šiandien turime šansą šią energiją vartoti tiek kaip elektrą, tiek kaip šilumą, nes per paskutinius kelis metus įvyko geoterminių technologijų proveržis.
Geoterminės energijos startuoliai „Eavor“, „Fervo Energy“, „Sage Geosystems“, „Quaise Energy“, „GA Drilling“ bei kiti stengiasi kuo labiau sumažinti rizikas bei kapitalo kaštus, o tuo pačiu ir energijos savikainą. Jau dabar kai kurios iš šių kompanijų savo jėgainėse JAV, Islandijoje bei kitose šalyse įrodė, kad galima įgyvendinti kartotinius projektus su aiškiai suprantamu rizikos valdymu ir atsiperkamumu.
Šių technologijų vystymąsi stebi didieji investuotojai ir valstybių sprendimų priėmėjai. Lakmuso popierėlis – JAV Gynybos Inovacijų Agentūra užsakė septynių geoterminių projektų įrengimo darbus iš mano paminėtų kompanijų bei kelių kitų. Vokietija ir Rumunija jau parengė teisėkūros ir finansavimo instrumentus su milijardiniais biudžetais.
Daugelio geoterminių technologijų kompanijų tikslas yra pasiūlyti elektros energiją už 40 USD/MWh savikainą. Tai įmanoma su pigiu kapitalu ir bent 100 MW įrengtos galios viename projekte. Konservatyvesnis JAV Energetikos Departamentas planuoja 45 USD/MWh savikainą iš modernių geoterminių jėgainių 2035 metais. Tai greičiau ir pigiau nei atominės jėgainės ir sėkmingai konkuruoja su bet kokia kita energijos rūšimi.
Lietuvoje geoterminė energetika turi tapti realybe, nes tinkamai subalansuotų saulės ir vėjo jėgaines, nukonkuruotų importuojamą dujų, anglies ir hidroenergiją, nereikėtų statyti atominių. O svarbiausia – ekonominė vertė būtų kuriama ir liktų Lietuvoje. Tam pasiekti reikia vystyti pirmąsias jėgaines šiandien. Technologijos jau yra, Lietuvoje tetrūksta pirmo sėkmingo projekto su naujomis technologijomis ir tvarios ekosistemos tarp vystytojų, finansinių įstaigų, akademinių bei valstybinių institucijų, energijos pirkėjų ir nacionalinių energetikos įmonių.
Komentaro autorius – Simonas Valadkevičius, geoterminės energijos projektus plėtojančios UAB „Lavastream“ direktorius.
