V. Kisielius. Kaip paspartinti žaliąjį proveržį transporte?
Europos Komisija pagrindiniu prioritetu pasirinko Europos žaliąjį kursą, aplink kurį sukosi visa ES politikos darbotvarkė. Transporte buvo nustatytas ambicingas tikslas – jau iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 55%.
Deja, vis daugėja nuomonių, kad šie užmojai gali likti neįgyvendinti: naftos degalų vartojimas nemažėja, o elektromobilių rinkos plėtrą riboja nepakankama infrastruktūra ir vartotojų galimybės įpirkti vis dar brangias elektra varomas transporto priemones.
Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) direktyvoje (RED II) buvo nustatytas tikslas – 2020 m. pasiekti, kad 10% degalų būtų iš atsinaujinančios energijos išteklių. Pagal šį rodiklį Lietuvos rezultatai yra vieni prasčiausių (2021 m. – 5%, 2022 m. – 6,7%).
2030 metams kartelė kyla iki 29% ir panašu, kad Lietuva jos vėl nepasieks. Už direktyvų nesilaikymą ES numačiusi sankcijas – t. y. įpareigoti nepažangias valstybes nares pirkti kvotas iš tų valstybių, kurios viršija nustatytus AEI tikslus. Didžiausias iššūkis Lietuvai didelė priklausomybė nuo naftos degalų, kurie sudaro apie 95% visos transporto energijos. Pastaraisiais metais atsinaujinančių išteklių dalis sudarė apie 5%, iš kurių elektra – tik 0,25%.
Daug vilčių siejama su elektromobiliais, tačiau „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje tik elektra varomų automobilių kiekis siekia apie 13.000, o Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. elektra varomų transporto dalis pasieks vos 14%.
„Pagaminta Europoje“
Siekiant padidinti AEI vartojimą transporte, atsinaujinančių degalų gamintojus vienijanti asociacija „European Biodiesel Board“ išplatino manifestą, kuriame 2024-2029 m. kadencijos ES politikus ragina grįžti prie „Pagaminta Europoje“ idėjos, aktyviai propaguojant vietinę atsinaujinančių degalų gamybą.
Jau dabar atsinaujinantys degalai yra lengvai prieinami – jų dalis įmaišoma į benziną ir dyzeliną. Didinant atsinaujinančių degalų proporciją, mažėja naftos degalų dalis. Kadangi rinkoje dominuoja vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, tai nereikia diegti papildomos infrastruktūros. Mažėjant naftos degalų vartojimui, ES gali greičiau artėti prie strateginio tikslo – energetinės nepriklausomybės, mažinant iškastinio kuro ir netvarių atsinaujinančių degalų iš trečiųjų šalių importą.
Manifeste taip pat akcentuojama, kad didinant atsinaujinančių degalų dalį laimi vietos ekonomika ir vartotojai. Pavyzdžiui, pagaminus vieną toną biodyzelino kartu pagaminamos ir dvi tonos augalinių baltymų – taigi, atsinaujinančių degalų gamyba gali spręsti ne tik transporto taršos, bet ir vartotojų aprūpinimo maistu iššūkius ir remti vietinę ekonomiką.
„Pagaminta Lietuvoje“
Lietuvos atsinaujinančių degalų pramonė yra stipri: kasmet pajėgumus plečia didelės gamyklos – „Mestilla (Klaipėdoje), „Kurana“ (Pasvalio raj.), „Rapsoila (Mažeikių raj.). Šios regionuose įsikūrusios gamyklos įdarbina kaimiškų vietovių gyventojus – atsinaujinančių degalų sektoriaus įmonėse dirba daugiau nei 500 darbuotojų, o papildomas 194 mln. Eur pajamas kasmet gauna kiti su šia pramonės šaka susiję sektoriai – energetikos, transporto, žemės ūkio įmonės.
Skaičiuojama, kad net 95% atsinaujinančių degalų gamybai Lietuvoje naudojamų žaliavų superkama iš vietinių ūkininkų. Lietuvos gamintojų superkamų žaliavų vertė siekia 175 mln.Eur.
Lietuvos atsinaujinančių degalų sektoriaus ekonominės vertės studijos duomenimis, darbuotojus samdančios įmonės sumoka apie 2 mln. Eur su darbo mokesčiais susijusių įmokų ir sukuria apie 6 mln. Eur pridėtinės vertės. Su sektoriumi susijusios įmonės gauna apie 28 mln. Eur pajamų.
Lietuvos atsinaujinančių degalų sektorius gali reikšmingai prisidėti sprendžiant transporto taršos problemas, o kartu ir kurti gerovę šalies ekonomikai, ypač didinant pajamas ūkininkams, kurie nerasdami realizacijos rinkų Lietuvoje, priversti grūdus parduoti eksporto rinkose. Perdirbdami grūdus vietoje mes kuriame pridėtinės vertės grandinę – nuo augintojo iki gamintojo ir galutinio suvartojimo vietoje.
Reikalinga politinė valia
Siekiant dekarbonizuoti Lietuvos transporto sektorių atsinaujinančių degalų plėtra būtų efektyvi priemonė, tačiau kovoje prieš iškastinį kurą reikia plėtoti ir elektromobilumą, skatinti biometano vartojimą sunkiajame ir viešajame transporte.
Be to, svarbu nustatyti konkretų naftos mažinimo tikslą ir šis tikslas turėtų būti įstatymo lygmenyje, kad pasikeitus politiniams vėjams, aplinkosauginės iniciatyvos ir privataus kapitalo investicijos būtų apsaugotos.
Todėl Lietuvos atsinaujinančių degalų gamintojai prisijungė prie 240 įmonių iniciatyvos „41% mažiau naftos”, kurios tikslas iki 2030 m. sumažinti naftos vartojimą 41%, palyginti su 2021 m. Toks naftos degalų mažinimo tikslas būtų aiškus signalas ir impulsas į AEI ketinantiems investuoti verslams, kad Lietuvoje yra palanki teisinė aplinka investicijoms į žaliąsias technologijas.
Komentaro autorius – Vytautas Kisielius, Biodegalų asociacijos viceprezidentas
