A. Šveikauskas. Palūkanų mažėjimas verslą gali paskatinti peržiūrėti savo planus
Palūkanų normos sumažinimas nebuvo netikėtas. Jau kurį laiką buvo tiek kalbų, tiek ženklų, kad palūkanos mažės. Nors palūkanų normos sumažinimas tiek verslui, tiek vartotojams suteikia papildomo optimizmo, tačiau nereikia tikėtis, kad palūkanų norma staiga pasieks tokią žymą, kokią turėjome prieš 5 metus. Tolimesnius ECB žingsnius diktuos daugybė ekonominių aplinkybių bei infliacijos rodikliai. Nors nemažai ekonomistų prognozuoja, kad šiemet turėtume sulaukti dar bent 1-2 palūkanų normų apkarpymų, tačiau jei dar šiemet turėsime bent kiek mažesnes nei 3,5% palūkanas, galėsime sakyti, kad ekonominė situacija po truputį stabilizuojasi.
Ne viską diktuoja infliacija
Teigiamus ženklus patvirtina ir infliacijos mažėjimo bei ekonomikos augimo prognozės, taip pat, augantys atlyginimai. ECB ekonomistai šiemet prognozuoja 2,5% infliaciją, o kitąmet – 2,2%. Tuo metu ekonomikos augimas šiemet turėtų padidėti iki 0,9%, o kitąmet jis turėtų būti 1,4%. Praėjusiais metai atlyginimai augo vidutiniškai 3,8%, šiemet prognozuojamas 4% didėjimas.
ECB ne kartą buvo minėjęs 2% infliacijos ribą, kuri suponuotų apie galimybę sumažinti palūkanas. Visgi, dabartinis ECB žingsnis parodo, kad bankas akylai stebi situaciją ir nežiūri tik į užsibrėžtą infliacijos tikslą. Bankas mato, kad infliaciją greičiausiai pavyko suvaldyti, ir ilgesnis aukštų palūkanų laikymas galėtų padaryti labiau neigiamos įtakos ekonomikai. Drastiškesnis palūkanų karpymas gali sugrąžinti infliaciją arba iššaukti neigiamus reiškinius, pavyzdžiui, kitų valiutų brangimą euro atžvilgiu. O tai reikštų ir kai kurių importuojamų prekių kainų augimą. Todėl dabartinis žingsnis pamatuotas, tačiau tuo pačiu kuriantis teigiamą emocinį foną.
Pastarieji metai verslui ir gyventojams buvo sudėtingi. Tai atsispindi perkamosios galios sumažėjime. Lietuvos banko duomenimis, pernai daugiau gyventojų įdarbino savo pinigus – terminuotųjų indėlių padaugėjo nuo 3 mlrd. Eur – iki 6,6 mlrd. Eur. Dėl to dalis žmonių neretai atsisakė nebūtinų prekių ir paslaugų. Visa tai – papildomi trikdžiai verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šią vasarą ECB sumažinus palūkanas ilgainiui mažės ir terminuotųjų indėlių grąža. Vadinasi, dalis žmonių ieškos alternatyvų, kaip įdarbinti pinigus arba įsigys ilgai planuotus pirkinius. Gyventojų norą gyventi laisviau lems ir jau mažėjančios įmokos už būsto paskolas.
Šiuo metu prognozuojamas nuosaikus, bet teigiamas atlyginimų augimas turėtų prisidėti prie vartojimo didėjimo ir ekonominės veiklos atsigavimo Europoje per ateinančius dvejus metus.
Apkarpytos palūkanų normos sumažins skolinimosi sąnaudas smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), kuris sudaro didžiąją dalį verslų Lietuvoje. Palūkanų mažėjimas svarbus nedideliems verslams, nes pigesnės paskolos gali paremti verslo plėtrą, inovacijas ir veiklos efektyvumą. Dabartinis ECB žingsnis gali iššaukti trumpalaikį ekonominių veiklų padidėjimą, SVV pasinaudos palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Visgi, verslas turi išlikti budrus – platesnis ekonominis kontekstas, įskaitant infliacijos tendencijas, reikalauja, kad įmonės atidžiai svarstytų savo strategijas ateinantiems metams.
Lietuvos rodikliai stebinantys
ES šalių kontekste Lietuva atrodo itin gerai. Palyginti su stipriausiomis Europos šalimis, Lietuvoje infliacijos dydis (apie 1%) yra kone triskart mažesnis nei Vokietijoje (apie 3%) ar Ispanijoje (apie 4%). Tačiau reiktų nepamiršti, kad Lietuvos ekonomika priklausoma nuo kitų ES šalių. Lietuva perka nemažai produkcijos iš kitų šalių, tad jei tose šalyse tam tikro produkto pagaminimo kaštai nemažės dėl didesnės infliacijos, lietuviai taipogi nepajus didelės naudos.
Tai tik įrodo, kad turime stiprinti vietinį verslą, ieškoti SVV skatinančių augti sprendimų, investuoti į naujus sprendimus ir technologijas, kad būtume konkurencingesni.
Komentaro autorius – Aurelijus Šveikauskas, „European Merchant Bank | EMBank“ valdybos narys
