A. Juodeikis. Draudimo žalų apimtis nepaliauja augti – ką tai rodo?
Remiantis „Lietuvos draudimo“ (LD) duomenimis, praėjusiais metais daugiausia žalų skaičiavome sveikatos draudime – 290.000 registruotų atvejų. Palyginkime: 2020 m. šios srities žalų buvo registruota apie 100.000 atvejų, taigi gerokai mažiau. Antroje vietoje pernai rikiavosi transporto segmentas – 81.000 registruotų žalų (65.000 2020 m.), o trečioje – turto draudimas su 66.000 žalų (36.000 2020 m.).
Iš dalies nuoseklų registruotų žalų augimą lemia bendras draudimo paslaugų portfelio augimas. Itin aiškiai tai matyti sveikatos draudimo kategorijoje, kurioje nuo 2021 m. kasmet fiksuojamas dviženklis procentinis įvykių augimas. Tai nereiškia, kad itin sparčiai pradėjo prastėti lietuvių sveikata ar žmones užklupo įvairios traumos – gyventojai kur kas dažniau naudojasi asmens sveikatos draudimo paslaugomis ir dažniausiai tai daro smulkioms reikmėms.
Kitas veiksnys yra bendras ekonominės situacijos kontekstas ? išmokų sumų didėjimui įtakos turi infliacijos rodiklis. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje kelerius metus iš eilės pastebimai brango įvairios žaliavos, statybų, remonto ir apdailos medžiagos. Transporto rinkoje situacija panaši – pastaruosius porą metų fiksavome kilusias remonto meistrų paslaugų kainas. Tad atlikti užlieto būsto remontą ar sutaisyti eismo įvykyje nukentėjusį automobilį kainuoja daug daugiau nei prieš kelerius metus. Galiausiai, nuosekliai didėjant gyventojų pajamoms, bendra gyvenimo lygio kartelė nemažai daliai žmonių taip pat kyla – perkame naujus automobilius, gyvename gražiau sutvarkytuose namuose, rūpindamiesi sveikata perkame asmeninio sveikatos draudimo paslaugas. Visa tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, reikalauja didesnių kompensacijų.
Kita vertus, šiai augančių žalų statistikai nemažos įtakos turi ir gamta bei jos stichijos. Pavyzdžiui, vien praėjusių metų rugpjūtį Vidurio ir Šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra suniokojo daug gyventojų ir verslo įmonių turto. LD duomenimis, ši audra sukėlė apie 11 mln. Eur nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatų stogus ir fasadus, niokojo automobilius. Tokios gamtos stichijų žalos, kurią anksčiau matydavome tik per televiziją, patyrėme ir Lietuvoje.
Remiantis įvairiomis prognozėmis, ateityje dėl gamtos veiksnių bus fiksuojama vis daugiau žalų ir jos bus sunkiai numatomos. Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame kasmečiame rizikų žemėlapyje ateinančių 10 metų pagrindinių rizikų dešimtuke – net 6 žalos, susijusios su įvykiais gamtoje. Tai – gamtos nelaimės, per lėtas arba nepakankamas klimato pokyčių valdymas ir panašios rizikos. Dar vienas svarbus veiksnys žalų statistikoje – tai beprecedenčiai pavieniai, tačiau labai didelę žalą sukeliantys įvykiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių daugiabutyje sprogimo sukeltas gaisras. Jie ne tik pakoreguoja išmokų statistiką ir rizikos vertinimą, bet ir keičia gyventojų elgseną bei požiūrį į draudimo paslaugą.
Tad, kalbėdami apie augančius registruotų draudimo žalų atvejų skaičius ir išmokų sumas, galime konstatuoti, kad žalų statistika atspindi ir gyventojų bei verslo įmonių požiūrį į draudimo paslaugos svarbą, ir pastarųjų metų infliacijos šuolių pėdsakus, ir kasmet vis nuožmesnius gamtos stichijų šėlsmus, kurių, deja, kontroliuoti negalime.
Komentaro autorius - Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius
