Baubai verslumo kelyje
Pagal Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) tyrimo rezultatus, trečius metus iš eilės pasaulyje pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai, šiemet surinkę 7,7 balo – aukščiausią kada nors užfiksuotą rezultatą. Lietuva, gavusi 6,1 balo įvertinimą, pagal verslumo indeksą užima ketvirtą vietą (2022 m. – šešta vieta, 2021 m. – penkta vieta).
Pastarųjų metų tarptautines tendencijas vis dar labiausiai veikė Rusijos karas prieš Ukrainą ir atsigavimas po COVID-19 pandemijos, taip pat buvo juntama infliacijos įtaka. Nepaisant to, šių metų GEM tarptautinėje ataskaitoje pažymėta, kad verslumo ekosistema gali augti ir krizės metu – kurdama inovacijas bei teikdama novatoriškus sprendimus, padedančius suvaldyti krizę. Vėliau tai prisideda prie optimistiškesnio pokrizinio laikotarpio.
Mažiausiai naujų verslų pasaulyje pradedama Lenkijoje ir Maroke. Pastarąja tendencija seka ir Lietuva, nes čia turime neproporcingai daugiau asmenų, valdančių jau išvystytus verslus, o ne kuriančių naujas bendroves.
GEM tyrėjai pastebi, kad suaugusiųjų, pradėjusių arba vadovaujančių savo verslui Lietuvoje, 2023 m. buvo beveik dvigubai mažiau (6,7%) nei 2022-aisiais (12,7%). Didžiąją dalimi tai lėmė vyrų verslumo mažėjimas – nuo 16,6% iki 6,1% vos per vienus metus. Moterų verslumas taip pat sumažėjo – šis rodiklis Lietuvoje krito nuo 9% iki 7,2%.
Slopstantį norą žengti į verslo pasaulį mokslininkai aiškina baime patirti nesėkmę – tai būdinga abiem lytims. Bent du iš penkių suaugusiųjų net matydami gerų galimybių nepradėtų verslo, nes baiminasi, kad jis gali žlugti.
Baimę bene labiausiai skatina nepakankamas verslumo ugdymas mokyklose. Daugiau kaip pusėje GEM dalyvaujančių valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, verslumo ugdymo rodikliai 2023 m. buvo įvertinti kaip silpniausi visoje verslumo ekosistemoje. Vertinant mūsų šalies rodiklį, Lietuvoje verslumo ugdymas buvo įvertintas žemiausiu balu, bet turima fizinė infrastruktūra – aukščiausiu įvertinimu.
Kodėl lietuviai kuria verslą? Labiausiai motyvuoja galimybė užsidirbti pragyvenimui, sukurti darbo vietų. Skaičiuojama, kad nors beveik pusė naują verslą pradėjusių ar vykdančių asmenų plėtoja individualią veiklą, maždaug kas penktas naujas verslininkas tikisi, kad įdarbins šešis ar daugiau žmonių per ateinančius 5 metus.
Ne paskutinę vietą verslumo plėtroje užima mokesčių sistema: ji arba remia, arba stabdo verslumą.
GEM tyrėjai tikina, kad verslo aplinka Lietuvoje gera: esą pagerėjo verslumo plėtros sąlygos. Labiausiai situaciją gerino verslumo ugdymo rodikliai kolegijose ir universitetuose, taip pat pastebėta mažėjanti našta verslui dėl reguliavimo, teigiamai įvertintos ir Vyriausybės verslumo programos.
Kaip iš tiesų Lietuvoje remiamas (jei išvis remiamas) verslumas? Ar yra kokių nors valstybės strategijų, padedančių verslui išvengti tų, kurios jį žlugdo?
Atidėjus į šalį tyrimą, tenka priminti, kad realybėje verslo pasaulis vis dar susiduria su pernelyg lėtai mąžtančia reguliavimo našta – negana to, įvairiose srityse tyko naujai kuriami biurokratiniai barjerai. Tai tampa kliūtimi ne tik plečiant veiklą – tai atmuša ir norą kurti savo verslą. Gal todėl vyresniųjų klasių mokinių apklausos ne vienus metus rodė, kad nemenka dalis jų regi save valdininkais – darbas valstybinėje įstaigoje vilioja labiau: daugiau stabilumo, mažiau galvos skausmo.
Verslumui klestėti mūsų šalyje neleidžia ir dar vienas „baubas“ – keistas (labai švelniai tariant) požiūris į verslininkus. Ne paslaptis, kad ir politikams, ypač – esantiems valdžioje, maga kartais prisegti verslininkams sukčiaus ar apgaviko etiketę.
VŽ nuomone, nederėtų pamiršti, kad verslininkai, pasirinkę gana nestabilų gyvenimą, vilkdami dar ir biurokratinę naštą, pildo valstybės iždą. Todėl nusipelno, kad su jais būtų elgiamasi pagarbiai arba jie bent nebūtų demonizuojami.
Verslumas yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių. Valstybė turėtų pasitikėti verslininkais, laikyti juos partneriais ir apsispręsti: ar mūsų verslininkai yra vertingiausias šalies turtas, ar jie, būdami verslūs ir kūrybingi žmonės, vis dėlto yra sukčiai ir piktadariai.
