I. Budreikienė. Klimato rizikų valdymas versle – kasdien vis aktualesnis

Kiekvienais metais visoje ES besiplečiantis teisinis reguliavimas tvarumo srityje rodo, kad jau netolimoje ateityje klimato rizikų vertinimas taps integralia bendrovių veiklos ir planavimo dalimi.  Šiuo metu klimato rizikų valdymas yra aktualus ES Taksonomijos reglamento kontekste, Direktyvos dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo  (angl. Corporate sustainability reporting directive) ir ypač šią direktyvą papildančio tvarumo atskaitomybės standarto apimtyje.

Kaip ir bet kurias kitas, bendrovėms gręsiančias klimato rizikas galima suskirstyti į atskiras sritis.

Pavyzdžiui, pereinamojo laikotarpio rizikos yra susijusios su valstybių perėjimu prie mažai CO2 į aplinką išskiriančios ekonomikos. Norint suvaldyti šias rizikas verta pradėti nuo aktyvaus reguliacinės aplinkos pokyčių stebėjimo, kurie turi tiesioginį poveikį bendrovių veiklai. Pirmiausia kalbama apie žaliuosius pirkimus, taršos reglamentus, įvairių draudžiamų naudoti medžiagų sąrašų atnaujinimus ir kitus reikalavimus ir apribojimus. Pastaruosius kelerius metus politinių sprendimų ir reguliavimo tvarumo srityje sparčiai daugėja, todėl pasiekti atitiktį ne visada lengva.

Antroji rizikų grupė, technologinės rizikos, yra susijusios su procesais ar sprendimais, kurie tampa per taršūs ir ekonomiškai nenaudingi dėl pasikeitusių aplinkybių. Gali būti ir atvirkščiai – atsirasti nauji procesai ir technologijos, atitinkančios žaliojo kurso tikslus. Bet kuriuo atveju, svarbu laiku ir operatyviai transformuoti savo veiklą taip, kad neliktumėte pralaimėjusiojo pozicijoje.

Na ir galiausiai rinkos rizikos, dažniausiai susijusios su tam tikrų prekių bei paslaugų paklausa ir kainų poveikiais. Pavyzdžiui, norėdamos mažinti daromą poveikį aplinkai bendrovės nusprendžia įsigyti tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energiją. Dėl to rinkoje paklausa gali būti kelis kartus didesnė už pasiūlą ir riboti galimybes tokia energija apsirūpinti.

Kaip klimato rizikų išskyrimas atrodo praktikoje? Lietuvos paštas, didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje, tai padarė remdamasis TCFD (Taskforce on Climate-related financial disclosure) rekomendacijomis ir Lietuvos hidrometeorologijos instituto duomenimis apie fizinius klimato pokyčius.

Visa tai atlikus paaiškėjo, kad stichiniai klimato reiškiniai, tokie kaip liūtys, snygis, audros ir kt. gali sutrikdyti ar pristabdyti Lietuvos pašto veiklą, tačiau jų poveikis dažniausiai būna lokalizuotas. Klimato kaitos veiksniai labiausiai pasireikšti galėtų ilguoju laikotarpiu, bet jų poveikis trumpalaikėje perspektyvoje gana silpnas ir valdomas.

Tačiau keičiantis ir griežtėjant teisiniam bendrovių reguliavimui tvarumo srityje, vis didesnes pastangas ir išteklius reiks kreipti į tinkamą jų įgyvendinimą.  Na, o , didėjant klientų lūkesčiams tvarumo srityje, reikės dar greičiau prisitaikyti prie to, o tai neabejotinai reikalaus papildomų finansinių resursų.  

Klimato rizikų vertinimo nauda yra tokia pati kaip ir įprastų rizikų vertinimo. Tinkamai atliktas klimato rizikų  vertinimas padeda atrasti ir naujas verslo galimybes, ir tinkamai pasirengti galimiems įvykiams. Be to, svarbus yra ir organizacijos reputacijos aspektas, kuris priklausomai nuo veikimo ar neveikimo gali gerėti arba blogėti.

Kaip geriausiai įsivertinti jūsų bendrovei kylančias klimato rizikas? Patariame atsižvelgti į šiuos 4 svarbius aspektus:

-          Įtraukite kolegas ir bendradarbiaukite. Visapusiškas įmonės veiklos supratimas padeda geriau identifikuoti ir suprasti aktualias klimato rizikas ir galimą jų poveikį, suteikti vertingų įžvalgų ir padėti nustatyti tinkamas rizikų valdymo priemones.

-          Ieškokite informacijos vietinėse ar tarptautinėse organizacijose. Pagalbiniais šaltiniais gali tapti tiek Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, tiek ir privačių įmonių atliktos įvairaus pobūdžio analizės. Jums taip pat gali praversti viešai prieinamų duomenų bazės, pavyzdžiui Pasaulio gamtos fondo (angl. World wildlife fund), vandens ar bioįvairovės rizikų filtrų, Google Oro kokybės duomenų bazės ir pan.

-          Įvertinkite, kas reikšminga konkrečiai jums. Skirtingos bendrovės nevienodai veikiamos klimato rizikų. Gal jums svarbiausios fizinės rizikos, pavyzdžiui  ekstremalūs oro reiškiniai, ženkliai sumažinantys auginamų kultūrų derlių, o gal jūsų gamykla yra vietoje, kuriai gresia potvyniai ar poplūdžiai? O gal aktualiausios pereinamojo laikotarpio rizikos, pavyzdžiui atitiktis teisinio reguliavimo nuostatoms ar sparčiai besikeičiantys klientų poreikiai? Visų rizikų suvaldyti neįmanoma, todėl svarbu teikti pirmenybę bendrovės veikloje reikšmingiausioms rizikoms, įvertinant jų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį.

-          Integruokite klimato rizikų vertinimą į rizikų valdymo bei sprendimų priėmimo procesus. Gautos įžvalgos padės planuojant strateginę bendrovės veiklą, rengiant rizikų mažinimo strategijas ir siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų. Įtraukę klimato rizikų vertinimo dalį į bendrovės valdymo procesą, žengsite pirmąjį žingsnį teisinio reguliavimo atitikties link bei palengvinsite komunikaciją su suinteresuotosiomis šalimis.

Komentaro autorė – Indrė Budreikienė, Lietuvos pašto Rizikų valdymo vadovė