G. Ilekytė. Europoje – energetikos lenktynės dviejose lygose
Pernai ES taip pat susitarė dėl naujo AEI tikslo Bendrijoje – dabar siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energetikos šaltiniai turėtų sudaryti mažiausiai 42,5% viso energijos suvartojimo (tai apima ne tik elektrą, bet ir kitas energijos ir kuro rūšis). Praėjusį gruodį įvykusioje COP28 klimato kaitos konferencijoje beveik 200 šalių, įskaitant ES valstybes nares, paskelbė sieksiančios iki 2030 m. AEI pajėgumus išplėsti dar 3 kartus.
Pasaulio valstybėms į AEI investuojant rekordines sumas, yra vienas „bet“. Atsinaujinančios energijos išteklių plėtra nėra vienintelė priemonė, kuria siekiama stabilizuoti padėtį energetikos sektoriuje.
ES valstybės narės, ypač tos, kurios anksčiau buvo labiau priklausomos nuo rusiškų dujų, nukreipė milijardus eurų į naujų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų statybą ir gerokai išaugino SGD importo apimtį.
Dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. žiemą, gamtinių dujų gavyba buvo sparčiausiai auganti iškastinio kuro rūšis. Karas tik dar labiau paspartino šią tendenciją. Per 2022 m. SGD importas į ES išaugo 60%, o praėjusiais metais blokas sudarė ilgalaikes sutartis dėl SDG tiekimo su JAV ir Kataru, kurios tęsis iki pat 2050 m.
Visa tai rodo, kad SDG suvartojimas aukštame lygyje gali išlikti dar gana ilgą laiką. Atrodo, kad energetikos lenktynės Europoje vyksta dviejose lygose, iš kurių viena gali atitolinti kovos su klimato kaita tikslus.
Priešingai nei anglies gavyba, dujos buvo laikomos mažiau anglies dvideginio išskiriančiu iškastiniu kuru. Tačiau neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo daug didesnį dujų sektoriaus poveikį klimatui, nei manyta iki šiol.
Metanas, kuris yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis, degimo metu pavirsta į anglies dvideginį. Bet prieš tai jis gali patekti į atmosferą per nuotėkius infrastruktūroje. JAV aplinkos agentūra skaičiuoja, kad tokie nuotėkiai sudaro maždaug 1% visos gamtinių dujų produkcijos.
Vis dėlto kitos institucijos nurodo, kad tokio tipo nuotėkiai gali būti kur kas didesni ir sudaryti iki 10% viso kiekio. Metanas atmosferoje išlieka trumpiau nei anglies dvideginis, bet sulaiko gerokai daugiau šiluminės energijos. Taip šios dujos smarkiai prisideda prie šiltnamio efekto, tad rekordiškai išaugusi gamtinių dujų paklausa yra bloga žinia bandant stabdyti klimato kaitą.
Karas Ukrainoje atskleidė aplaidų šalių požiūrį į energetinę nepriklausomybę. Vėliau ištikusi energijos krizė prisidėjo prie aukštos infliacijos ir kritusio gyvenimo lygio. SDG, kurios padeda užtikrinti reikiamus energijos kiekius, gali būti sprendimas tik trumpuoju laikotarpiu. Jos negali būti būti atsakymas ilgesnėje perspektyvoje. Svarbu nepamiršti, kad tvarūs energijos šaltiniai yra ta sritis, kurioje turėtų vykti pagrindinės lenktynės.
Komentaro autorė - Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
