N. Roubini. Dirbtinis intelektas prieš žmogaus kvailumą
Svarstydami šį klausimą, turime nepamiršti, kad mūsų pasaulį kur kas labiau valdo ne DI, o žmogaus kvailumas. Didžiųjų grėsmių, iš kurių susideda platesnė „polikrizė“, paplitimas patvirtina, kad mūsų politinė veikla pernelyg sutrikusi, o pati politika – neprotinga, kad kaip nors spręstume net pačias rimčiausias ir akivaizdžiausias grėsmes savo ateičiai.
Lyg to būtų maža, pavojingos geopolitinės varžybos virsta naujais šaltaisiais karais (pavyzdžiui, tarp JAV ir Kinijos) ir galimai smarkiais karštaisiais karais kaip Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Visame pasaulyje iš dalies dėl hiperglobalizacijos ir darbo sąnaudas mažinančių technologijų didėjanti pajamų ir turto nelygybė įžiebė priešiškumą liberaliajai demokratijai ir atvėrė kelius populistiniams, autokratiniams, žiauriems politiniams judėjimams.
Netvarus privatusis ir viešasis įsiskolinimas gali virsti skolos ir finansų krizėmis, taip pat dar gali grįžti infliacija ir stagfliaciniai neigiami bendro tiekimo sukrėtimai. Apskritai pasaulyje sukama protekcionizmo, deglobalizacijos, veiklos atsiejimo ir nusigręžimo nuo dolerio keliu. Negana to, tos pačios įspūdingos naujosios DI technologijos, kurios galėtų prisidėti prie augimo ir žmonių gerovės, turi ir didžiulį griaunamąjį potencialą. Jos jau dabar aktyviai naudojamos dezinformacijai skleisti, sintetinėms vaizdo klastotėms kurti, manipuliuoti rinkimais ir kelia baimę dėl ilgalaikio technologijų sukelto nedarbo bei dar ryškesnės nelygybės. Ne mažiau neramina autonominių ginklų ir dirbtiniu intelektu papildyto kibernetinio karo galimybės.
Apakinti DI spindesio, renginio Davose dalyviai daugeliui šių didžiųjų grėsmių neskyrė dėmesio. Tai nenustebino. PEF nuotaikos, iš mano patirties, yra priešingas rodiklis, kur link iš tiesų rieda pasaulis. Politikos formuotojai ir verslo lyderiai ten suvažiuoja iškišti savo knygų ir žarstytis banalybėmis. Jie laikosi įprastinio požiūrio, dažnai paremto atgaliniu pasaulinės ir makroekonominės raidos vaizdu.
Todėl, kai 2006 m. PEF susitikime perspėjau, kad artėja pasaulinė finansų krizė, mane nurašė kaip niūrų pesimistą. O kai 2007 m. nuspėjau, kad daug euro zonos narių greitai susidurs su valstybės skolos problemomis, buvau užsipultas Italijos finansų ministro. 2016 m. visiems klausinėjant, ar Kinijos vertybinių popierių biržos smukimas pranašauja kietą nusileidimą, vėl sukelsiantį pasaulinę finansų krizę, aš (teisingai!) teigiau, kad Kinijos nusileidimas bus duobėtas, bet suvaldytas. 2019–2021 m. Davose nenustota šnekėti apie kriptoburbulą, subliūškusį 2022 m. Paskui visų akys nukrypo į švarųjį ir žaliąjį vandenilį – kitą trumpalaikio susižavėjimo objektą, jau prarandantį susidomėjimą.
Kalbant apie DI, tikrai labai tikėtina, kad technologija išties pakeis pasaulį artimiausiais dešimtmečiais. Tačiau PEF susitelkimas į kuriantįjį DI jau atrodo ne vietoje, turint omenyje, kad DI technologijos ir ateities pramonė gerokai pranoks šiuos modelius. Pagalvokite, pavyzdžiui, apie vykstančią robotikos ir automatizacijos revoliuciją, greitai sukursiančią žmogiškų bruožų robotus, galinčius mokytis ir atlikti kelias užduotis vienu metu taip, kaip mes.
Arba įsivaizduokite, kaip DI paveiks biotechnologijas, mediciną ir galiausiai žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę. Ne mažiau intriguoja kvantinės kompiuterijos pažanga, vieną dieną leisianti sulieti technologiją su DI ir pritaikyti ją pažangiai kriptografijai bei kibernetiniam saugumui.
Taip pat toliaregiškai reikėtų žvelgti ir diskutuojant apie klimatą. Vis labiau tikėtina, kad problemos neišspręsime su atsinaujinančių energijos išteklių energetika ar anglies dioksido surinkimu ir sekvestracija, žaliuoju vandeniliu ir kitomis brangiomis technologijomis. Vietoj to galbūt įvyks branduolių sintezės energijos revoliucija, jei komercinį reaktorių pavyks pastatyti per ateinančius 15 metų.
Panašiai ir finansinių paslaugų revoliucija suksis ne apie decentralizuotas blokų grandines ar kriptovaliutas. Greičiau ji bus susijusi su tokiomis DI įgalintomis centralizuotomis finansų technologijomis, kurios jau gerina mokėjimo sistemas, skolinimą ir kreditų skyrimą, draudimo rizikos vertinimą, turto valdymą. Medžiagų mokslas sukels naujų sudedamųjų dalių, 3D spausdinimu grįstos gamybos, nanotechnologijų ir sintetinės biologijos perversmą. Kosmoso tyrinėjimas ir kosmoso išteklių naudojimas padės išsaugoti planetą ir rasti būdų, kaip gyventi už Žemės ribų.
Šios ir daugybė kitų technologijų gali pakeisti pasaulį į gera, bet tik jei suvaldysime jų neigiamą šalutinį poveikį ir panaudosime jas visoms didžiosioms grėsmėms išspręsti. Galime tik viltis, kad dirbtinis intelektas kada nors pranoks žmogaus kvailumą, bet tai jam niekada nepavyks, jei pirmiau susinaikinsime patys.
Komentaro autorius – Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas
Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.
