A. Popovas. Susirūpinę aplinkosauga, neapleiskite sveikos verslo valdysenos

Stebime vis daugiau įmonių iniciatyvų dalyvauti įvairiose žalumą skatinančiose programose, remti žalumą skatinančius projektus bei atskleisti su tuo susijusią informaciją. Matyti daugiau aplinkosaugos projektų yra labai džiugu, tai naudinga ir verslui, ir visuomenei. Tokia tvarumo informacija remiasi ir bankai, nuo 2022 m. vertindami juridinių asmenų aplinkos riziką bei šį vertinimą įtraukdami į bendrą kliento rizikos balą. Tačiau sąlyginai mažesnis dėmesys kitoms dviem tvarumo kryptims  – socialinei atsakomybei ir valdysenai – jau kelia nerimą. Nesuvaldytos šių krypčių rizikos verslui artimiausiu metu gali pasijusti mažų mažiausiai per suprastėjusias finansavimo sąlygas. O kai kuriais atvejais gresia ir rimtesnės pasekmės – rizikuojama verslo ateitimi.

Nuo strategijos iki etikos

Vienu iš labai ryškių ir skaudžių netvarios valdysenos pasekmių laikomas dar 2001 m. pinigų plovimo ir apskaitos klastojimo sukeltas JAV energetikos milžinės „Enron“ bankrotas. Prasta valdysena kaltintas ir pernai bankrutavęs Silicio slėnio bankas. Negebėjimas valdyti rizikų ir prasti investiciniai sprendimai augančių palūkanų kontekste lėmė skaudžius šio banko rezultatus visai rinkai. Net diskutuodami apie pasaulinius aplinkosaugos skandalus, tokius kaip „Volkswagen“ „dyzelgeitas“, ekspertai kartais kelia klausimą, kas iš tiesų juos nulėmė – melu paremta aplinkosaugos politika ar skylėta valdysena, leidusi tam įvykti?

Čia minimi didelio masto pavyzdžiai. Tūkstančiai verslų pasaulyje ir Lietuvoje kasdien susiduria su kur kas mažesne, labai standartine, bet irgi skaudžia prastos valdysenos pasekme, kai, rodos, daroma viskas, o verslo rezultatų vis nėra. Verslas dažniausiai prasideda nuo aiškios idėjos ir tikslų, tad kodėl vis dažniau matome prastus valdysenos rizikos rezultatus? 

Priežastis, manau, gana paprasta – nemaža dalis verslų per pirmus kelerius metus nugrimzta tik į galutinių rezultatų stebėjimą ir vienintelis tikslas belieka pinigai, o ne tai, kaip jie uždirbami. Susikoncentravus tik į uždarbį, prarandama aiški ilgalaikės veiklos strategija, vis dažniau tenka imtis skubių ir neatidėliotinų sprendimų bei veiksmų, nematuojamos, o tai reiškia, ir nevaldomos kritinės ar sisteminės rizikos.

Siekiant tvarios valdysenos, būtina atsigręžti į verslo pamatus: nuo etikos principų iki verslo modelio stiprumo. Pradėti galima nuo aukščiausiuose valdysenos lygiuose patvirtintų tikslų, pamatuoto ir įvertinto strateginio plano. Jame turi būti susitarta ne tik dėl finansinių tikslų, bet ir to, kaip jie bus siekiami, kas už ką atsakingas. Šis dokumentas yra veiklos pagrindas.

Labai svarbi ir personalo valdymo politika bei pareiginiai nuostatai, kurie turi konkrečiai apibrėžti komandos darbo tikslus ir atsakomybes. Personalo iššūkiai šių dienų aktualijose yra vieni svarbiausių įmonių ilgalaikės veiklos problemų. Trečiasis dokumentas – tai veiklos tęstinumo planas, kuris apibrėžia potencialius veiklos trikdžius, jų šalinimo priemones, galimas pasekmes bei žalos atstatymo periodą ir veiksmus. Turint tokius kryptingus kelrodžius ir jų laikantis, galima drąsiau numatyti įmonės ateitį.

Užtikrintas kirtis reputacijai

Su socialine atsakomybe susijusios rizikos šiandien taip pat dar per mažai suprantamos, per dažnai verslo laikomos nereikšmingomis arba perdėtai reikalaujamomis. Tačiau iš tiesų šių rizikų valdymas tiesiogiai skatina tvarų verslo vystymą ir prisideda prie jo tęstinumo. Darbo užmokesčio skaidrumas, rasinė ir lyčių lygybė, tikėjimo laisvė, santykio su tiekėjais ar pirkėjais puoselėjimas, baziniai elgsenos standartai – tai yra pagrindai. Jų nesilaikant, verslas pasmerkia save skandalams, kurie supurto net didžiausių prekės ženklų veiklą. Pavyzdžiui, atlygio nelygybės skandalas JAV kompiuterinių žaidimų kūrimo ir platinimo įmonėje „Blizzard Entertainment“  tęsėsi ir verslą alino daugiau nei metus. Diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimo skandalai garsiojoje „Amazon“ sklando dar ir šiandien. 

Lietuvoje taip pat vis pasigirsta prastų žinių apie piktybiškus moterų ir vyrų atlygio nelygybės atvejus įmonėse, asmens duomenų apsaugos ar darbuotojų saugos pažeidimus. Svarbu suvokti, kad pasaulinės bendrovės lengviau išgyvena tokio tipo skandalus ir, net ir patyrusios reikšmingą žalą reputacijai, sugeba toliau funkcionuoti. Mažoms vietos įmonėms kur kas sunkiau atsitiesti. Gresiančios pasekmės – ne tik prarasti pirkėjai ar tiekėjai, bet ir išeinantys darbuotojai, sunkumai įdarbinant naujus.

Kaip valdyti socialinės atsakomybės rizikas? Pirmasis žingsnis yra dokumentuotos politikos, tvarkos ar kitos aukščiausio lygio dokumentų formos, kurios įtvirtintų įmonės esminį požiūrį į socialinės atsakomybės rizikos aspektus, nuo atlygio iki lygių galimybių politikos. Žinoma, svarbu ne tik susitarti ir patvirtinti esminius principus, bet ir jų iš tiesų laikytis, juos įgyvendinti, testuoti ir prižiūrėti kaip kitus strateginius įmonės sprendimus. Kitaip tariant, socialinė atsakomybė turi tapti strateginiu sprendimu siekiant tvariai vystyti veiklą ir siekti verslo tęstinumo.

Svarbu ateities finansavimui

Visų ESG rizikų valdymas turi tiesioginės naudos pačiam verslui. Nors tai reikalauja investicijų ir laiko, verta pradėti pasiruošimo darbus ir visoms šioms tvarumo kryptims skirti vienodai svarbų dėmesį. Šias rizikas vertina ir finansavimą suteikti galintys bankai. Kai kurie bankai jau pradėjo gana aktyvų taksonomijos integravimo procesą, pagal kurį kreditai skirstomi į tris kategorijas: „rudieji“ – tai tiesioginę ar netiesioginę žalą ESG, t. y. aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ar valdysenos prasme, darantys kreditai, „pilkieji“ – kreditai, kurie nekuria nei teigiamos, nei neigiamos įtakos ESG prasme, o „žalieji“ kreditai kuria teigiamą poveikį ESG požiūriu – stiprina aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ar valdyseną.

„Rudosios“ kategorijos ar netvarių verslų kreditai neišvengiamai brangs. Ir į šią kategoriją lengvai pateks ne tik tie, kurie nenori skaičiuoti paliekamo CO2 pėdsako, bet ir elementarios verslo strategijos neturintys ar į esminius darbuotojų lygybės principus pro pirštus žiūrintys verslai.

Komentaro autorius – Andrius Popovas, „Mano banko“ Valdybos narys, Rizikų valdymo tarnybos vadovas