Rašom – Briuselis, Lietuva – minty
RRF (Recovery and Resolution Facility) – fondas, finansuojamas iš bendrai pasiskolintų lėšų, yra įpusėjęs savo 2021–2026 m. gyvavimo laikotarpį. Tačiau, remiantis ES duomenimis, iki praėjusio gruodžio valstybėms narėms buvo išmokėta tik apie 30% numatytų subsidijų ir paskolų.
Tokį lėtą lėšų judėjimą lemia daugybė kliūčių ir kriterijų, kuriuos reikia įvykdyti: kaip ir būdinga biurokratijai, pasiūlymų reikalavimai gana sudėtingi ir painūs.
VŽ primena, kad RRF, sukurtas per pandemiją, siekiant atkurti ES ekonomiką po pandemijos ir sustiprinti jos konkurencingumą skatinant skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei esmines socialines ir ekonomikos reformas, yra pirmasis, iš kurio lėšos išmokamos valstybėms narėms tik įgyvendinus Europos Komisijos (EK) nustatytus tikslus, kurie dažnai susiję su teisės aktų priėmimu. Remiantis EK duomenimis, pasiekta tik 18% vadinamųjų rodiklių.
Sausio viduryje atnaujintais Finansų ministerijos (FM) duomenimis, 2021–2026 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinti iš RRF Lietuvai skirta 3,849 mlrd. Eur subsidijų ir paskolų. Lietuva yra pasiekusi 61 iš 218 rodiklių, arba 28% rodiklių, išmokėta 871 mln. Eur subsidijų, arba 22% numatytų lėšų.
Apie daugybę investicijas stabdančių ribojimų, kurie apsunkina kelią iki RRF lėšų, kalba ir Lietuvos gamintojai.
„Ta ES biurokratinė mašina, deja, kiekvienais metais tik plečiasi ir daro Europos pramonės skatinimo sistemą nepaslankią ir visiškai nekonkurencingą, palyginti su JAV ar net Kinijos subsidijų ir paskolų galimybėmis“, – lygina Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
Pasak jo, tų RRF pinigų šiandien „labai reikia“ mūsų pramonės konkurencingumui didinti, nes prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra kone „pati blogiausia ES“, t. y. įmonės, Europos centrinio banko duomenimis, moka didžiausias palūkanas euro zonoje.
„Maža to, mus vis dar skandina ir energijos kaštai, nes elektros kainos pas mus kol kas yra vienos didžiausių Europoje“, – tęsia V. Janulevičius. Jis kviečia „maksimaliai“ investuoti į energetinę pramonės transformaciją, kad Lietuva pasigamintų daugiau kaip 50% reikalingos energijos.
LPK prezidento nuomone, prieiga prie RRF lėšų turi būti paprastinama ir greitinama, nes būtent dabar yra sunkiausias periodas Lietuvos ekonomikai: šiuo metu pinigai yra brangiausi, ir nors Europos centrinis bankas (ECB) jau aiškiai formuluoja, kad palūkanos bus mažinamos, galbūt jau nuo balandžio, to mažinimo efektas verslui pasijus „geriausiu atveju spalį“, o „palūkanų piką pajusime dabar, vasarį“.
„Šitie mėnesiai – nuo vasario iki spalio – prieigos prie kapitalo požiūriu mums bus sunkiausias periodas“, – akcentuoja V. Janulevičius.
ECB duomenimis, vidutinės palūkanos naujoms verslo paskoloms Lietuvoje 2023 m. gruodį siekė 6,3% ir per dvejus metus išaugo daugiau nei du kartus – nuo 2,77% 2021 m. gruodį. Palūkanos verslui euro zonoje aukštesnės nei Lietuvoje 2023 m. gruodį buvo tik Estijoje (6,94%). Nuo 2005 m. paskolų kaina verslui Lietuvoje buvo aukštesnė tik per finansų krizę (2008 m. spalį – 7,1%).
LPK vadovas taip pat ragina Vyriausybę kuo greičiau leisti naudotis RRF paskolinėmis lėšomis, kurių pramonininkai siekia jau ne vieną mėnesį.
„Viena itin svarbi priemonė kaip tik skirta energetinei transformacijai, kad galėtume sumažinti CO2 emisiją, kartu mažinti elektros kaštus ir fiksuoti juos 20-iai metų į priekį“, – tęsia jis.
Antra priemonė, finansuojama RRF paskolinėmis lėšomis, turėtų užtikrinti prieigą prie kapitalo investicijoms į naujų gamyklų statybą, naujų, našesnių, žalesnių ir kuo labiau skaitmenizuotų įrenginių įsigijimą, taip pat žiedinės ekonomikos vystymą.
„Deja, su dabartiniu greičiu, aprašais ir derinimais su EK mes labai stipriai vėluojame“, – sako LPK prezidentas. Dėl to Lietuvos pramonės indėlis į šalies eksportą jau mažėja.
FM tikina, kad, sulaukusi palankaus EK vertinimo, Lietuva iš RRF paskolų dalies 2024 m. balandį turėtų gauti pirmus 387 mln. Eur.
Dr. Klaudijaus Manioko, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininko, teigimu, tarpiniai vertinimai rodo, kad kyla daug nepasitenkinimo dėl RRF biurokratijos.
„Lyg ir turėjo būti paprasta – pasieki rodiklius ir gauni pinigus, bet iš tiesų palikta ir daugelis struktūriniams fondams taikytų reikalavimų. Ilgas ir nelankstus pasiektų rezultatų verifikavimas. Trūksta lankstumo prisitaikant prie aplinkos“, – vardija jis.
Žinoma, galima apeliuoti į Briuselio „koridorių“ painumą, biurokratinius reikalavimų brūzgynus ir kt. Jie egzistuoja ir vargu ar tai kam nors naujiena. Tačiau, VŽ nuomone, reikia dažniau pažvelgti ir į save, tiksliau – į vietinės valdžios veiksmus (neveiksnumą). Čia irgi netrūksta savų „nuopelnų“.
Kaip primena ES finansų ekspertai, RRF priemonė – tai biudžeto paramos programa. Čia pinigai išmokami tada, kai pasiekiami rodikliai. Jie paprastai susiję su kitomis intervencijomis – mokesčių pakeitimais, teisės aktais ir su reformomis apskritai. Ir tai priklauso ne tiek nuo administracinės, kiek politinės sistemos gebėjimų.
VŽ rašė, kad Lietuvai dar praėjusių metų vasarį EK pritaikė mokėjimo sustabdymo procedūrą RRF lėšoms, tai buvo susieta su tuo metu vėlavusia, o vėliau ir Seime numarinta mokesčių reforma. Lietuva potencialiai dėl neįgyvendintos mokesčių reformos gali netekti iki kelių šimtų milijonų eurų subsidijų.
Ko gero, tenka susitaikyti, kad šios valdžios kurta mokesčių reforma jau palaidota.
Ar dar išvysime kokių nors aktyvesnių dabartinės Vyriausybės veiksmų?
Pramonininkai primena, kad laikas – ne jų sąjungininkas: RRF pinigų labai reikia dabar – pramonės konkurencingumui didinti. Mūsiškiai gamintojai pralošia keliose kategorijose, nes palūkanos Lietuvoje didžiausios, elektros kainos – kol kas vienos didžiausių Europoje.
LPK prezidento nuomone, RRF pinigai turėtų būti kuo skubiau naudojami tam, kad galėtume išgyventi artėjantį patį sunkiausią 8–10 mėnesių laikotarpį.
VERSLO TRIBŪNA
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
