Brangus euras VMI šaradose
VŽ primena: praėjusių metų gruodį VMI nusprendė papildomai pašienauti mokesčių „pievose“: institucija sugriežtino poziciją dėl pajamų natūra skaičiavimo. Dabar už darbuotoją, įmonės automobiliu važiuojantį į darbą ir juo grįžtantį namo, teks susimokėti mokesčius kaip už natūra gautas pajamas. Anksčiau tokia kelionė nebuvo vertinama kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais.
Pirmiausia nustebino VMI pasiryžimas pulti į muselių gaudymo lankas, todėl kilo klausimas (tiesa, į kurį atsakymo taip ir neišgirsta): ar VMI specialistų papildomas darbas gaudant namo važiuojančius bendrovių darbuotojus ir tikrinant, ar yra skaičiuojamos pajamos natūra, nekainuos daugiau, nei bus surenkama mokesčių? Ir ar užteks tų tikrintojų (gaudytojų) – gal tam bus sukurti atskiri etatai? Ir finansuojami jie bus iš sugautų „automobilistų“ mokesčių?
Matyt, apie tai naujovės iniciatoriai galvoja mažiausiai. O dar mažiau galvoja, tiksliau – visiškai negalvoja, apie tuos, kuriems iš tiesų teks dirbti papildomai, kad suskaičiuotų ir tą naują varganą „natūrą“.
Sveiki atvykę į labirintą!
Įmonės automobilį suteikus naudoti ir asmeniniais tikslais, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis natūra ir apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos – paprastai taikant 20% GPM tarifą.
Ir tai dar ne viskas – nuo tų pajamų (kad ir kaip keistai skambėtų tas terminas) taip pat skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sumos, o kai kuriais atvejais – ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Teoriškai viskas sudėliota pagal įstatymo raidę. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau painiavos.
Natūra gaunamas pajamas įstatymai leidžia skaičiuoti vienu iš dviejų būdų – arba automobilio nuomos tikrąja rinkos kaina, arba automobilio tikrosios rinkos kainos procentine dalimi.
Įmonės dažniausiai renkasi procentinės dalies variantą, t. y. skaičiuoja 0,7% arba 0,75% (jei darbuotojui leista savoms kelionėms įsipilti ir degalų) dalį nuo automobilio tikrosios rinkos kainos.
Pasak Boženos Sliževskos, apskaitos bendrovės „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterės, procentinis variantas yra gerokai paprastesnis pirmiausia dėl to, kad nereikia skaičiuoti, kiek laiko darbuotojas naudoja automobilį darbo tikslams, o kiek – savo asmeniniams poreikiams.
Kai naudojamas 0,75% variantas, yra laikoma, kad 0,05% automobilio vertės suma yra darbuotojo poreikiams tenkinti sunaudotų degalų vertė.
Tačiau, pasirinkus šį būdą ir įmonei taikant PVM atskaitą perkamiems degalams, atsiranda prievolė nuo degalų vertės grąžinti PVM – tai vadinama suvartojimu privatiems poreikiams, atkreipia dėmesį Kristina Ordo, finansinės apskaitos ir verslo analitikos paslaugų UAB „Berilita“ vadovė.
Tarkim, tie, kuriems visa tai reikia suprasti, viską suprato teisingai. Tačiau išnyra problema: šio grąžintino PVM susidaro vos keli eurai – net itin brangių automobilių atveju, tačiau teisingai jį įforminti užtrunka daug gražaus laiko.
„Kiekvieną mėnesį lygiai tokią pačią suvartojimo privatiems poreikiams PVM sumą reikia deklaruoti PVM deklaracijoje. Šį mokestį sekti ir administruoti yra nemenka našta – buhalterio tam sugaištas laikas kainuoja kelis kartus brangiau, nei į biudžetą sumokama suma“, – skaičiuoja K. Ordo.
Automobiliui, kurio rinkos vertė yra, tarkime, 10.000 Eur, buhalteris, kas mėnesį teikdamas PVM deklaraciją, turi nurodyti degalų suvartojimą privatiems poreikiams ir grąžinti 1,05 Eur PVM.
20.000 Eur vertės automobiliui reikėtų grąžinti 2,1 Eur ir t. t.
Ir tai dar ne viskas. Apskaitos specialistai vardija: įmonė turi papildomai sau išsirašyti pardavimo PVM sąskaitą faktūrą už degalų panaudojimą nuo 0,05% automobilio vertės ir sumokėti pardavimo PVM.
Popierizmas jau ima stelbti sveiko proto ribas – jis darosi visiškai neproporcingas priskaičiuojamiems mokesčiams. Ir taip jau buhalteriams pajamos natūra – vienas iš didžiųjų keiksmažodžių.
Ir štai čia – dėmesio: norint sugrąžinti tuos minėtus 1 ar 2 Eur į biudžetą, buhalteriui tenka sugaišti 20–30 minučių.
Prognozuojama, kad, nenorėdamos švaistyti laiko, nemaža dalis įmonių tiesiog vengs skaičiuoti.
VMI suskubo aiškinti, kad „suprantame minimą problemą, ją svarstysime ir ieškosime galimų sprendimo būdų“.
Gal vis dėlto, VŽ nuomone, reikėjo pirmiau devynis kartus pamatuoti – tada „suprasti“, „ieškoti“ būtų lengviau. Lengviau būtų ir verslui. Nes kalbos apie „administracinės naštos mažinimą“ seniai pabodo ir toliau lieka šakėmis ant vandens surašytais raibuliais.
Gal pagaliau sutarkime, kad, prieš įvedant naujus mokesčius piliečiams, būtina pateikti biurokratinės naštos mažinimo PRIVALOMUS žingsnius. REALIUS.
Grįžtant prie VMI „vargų“ – ar tikrai tas papildomas pajamų natūra apmokestinimas vertas visų tų pastangų, kurios geriausiu atveju papildys valstybės biudžetą menkais grašiais?
Nesurenkame baudų, vis dar be apčiuopiamų rezultatų galynėjamės su milžiniškų apimčių šešėliu, tebeveikia neišnarpliotos įspūdingos mokesčių vengimo schemos, milijonai eurų atlyginimų pavidalu vis dar įteikiami vokeliuose ir kt.
Ką jau kalbėti apie įspūdingą PVM atotrūkį – kasmet šio mokesčio nesurenkama apie 800 mln. Eur.
Todėl labai apgailėtinai atrodo nauja Finansų ministerijai pavaldžios VMI iniciatyva pasipinigauti. Gal pirmiausia išmokime efektyviai administruoti esamus mokesčius ir pasitvirtintas tvarkas, priimkime sprendimus, kurie mažintų biurokratiją valstybės administravime, versle, gyvenime ir didintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
VERSLO TRIBŪNA
2025 metai Lietuvos naujo būsto rinkoje tapo ne tik aktyvumo, bet ir struktūrinių pokyčių metais. Išnykęs sezoniškumas, nuolat aukšti pardavimų tempai ir gilėjantis pasiūlos deficitas keitė žaidimo taisykles. „Omberg Group“ tai išnaudojo efektyviai stiprinant turimas pozicijas ir konkurencingumą – pasiektas ne vienas pardavimų rekordas, 2026 m. suplanuota 50 proc. didesnės investicijos nei šiemet.
Veiklą išplėtusi ir sėkmingai obligacijas pernai platinti pradėjusi europinė investavimo platforma „Letsinvest“ 2025 m. sutelkė 52 mln. eurų paskolų, t. y. apie 67 proc. didesnę sumą, palyginti su 2024 m. O nuo veiklos pradžios per „Letsinvest“ platformą finansuota suma jau perkopė 100 mln. eurų.
Baltijos šalių verslai šiandien susiduria su paradoksu – sprendimų spektras ir tempas plečiasi greičiau, nei spėja formuotis teisinis apibrėžtumas. Įmonės diegia dirbtinį intelektą, plečiasi į naujas rinkas, peržiūri tiekimo grandines ar svarsto įsigijimus, tačiau vis dažniau paaiškėja, kad reguliacinės pasekmės tampa aiškios tik po to, kai sprendimai jau priimti. Kiek kainuoja augimas, kai teisinis neapibrėžtumas pasiveja tik vėliau?
Lietuvai ieškant kelių, kaip spartinti inovacijų ekosistemą, vis dažniau akcentuojama būtinybė kurti tvarų mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelį. Ekspertai sutaria: ilgalaikę grąžą lemia ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus, kasdienis darbas ir ilgalaikė partnerystė – nuo universitetų laboratorijų iki pramonės įmonių.
