Gelbstint „pakibusį“ turtą
Dauguma Lietuvos juridinių asmenų ataskaitas (FA) už 2022 m. turėjo pateikti iki 2023 m. birželio 1 d. Nevėluodamos jas pateikė apie 82.000 įmonių ir organizacijų, apie 43% visų šią prievolę turinčių subjektų.
Beveik 40.000 juridinių asmenų FA dar nepateikė.
Kaip ne kartą rašė VŽ, tinkamai parengtos FA, iš kurių matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai, yra itin svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu, padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, įvertinti jo finansinę būklę.
Ši informacija yra svarbi bendrovių partneriams, tiekėjams, klientams, kreditoriams, įmonių darbuotojams, taip pat valstybės institucijoms, įstaigoms ir kt.
Kredito biuro „Creditinfo“ vertinimu, sąžiningas verslas finansines ataskaitas paprastai teikia laiku, o vengimas jas teikti gali reikšti ir tai, kad bendrovė turi finansinių bėdų ar nori ką nors nuslėpti.
Vienas ryškesnių nesenų pavyzdžių – elektros prekybos platformą kūrusio lietuvių startuolio „WePower“, per viešo kriptovaliutų platinimo (angl. Initial coin offering, ICO) bumą 2018 m. pritraukusio 40 mln. USD, bankrotas.
„WePower“ paskutinę finansinę ataskaitą teikė už 2020 m. Tuomet įmonės pajamos siekė 135.100 Eur, bendrovė patyrė 683.000 Eur nuostolių.
Drausmingai teikti FA naudinga ir patiems verslams. Įmonės, laiku neteikiančios finansinės atskaitomybės dokumentų, neretai ne tik patiria reputacinę žalą, bet ir susiduria su finansiniais apribojimais.
Neteikiančioms ataskaitų įmonėms kredito įstaigos gali riboti finansavimą, draudikai – atsisakyti drausti prekinius kreditus įmonės vardu.
„Slėpynes“ žaidžiančių įmonių laukia ir kiti nemalonumai su gana skaudžiomis pasekmėmis. Pirmiausia jos gali būti išregistruojamos ir likviduojamos. Vien pernai RC iniciatyva iš Juridinių asmenų registro (JAR) buvo išregistruota apie 24.000 juridinių asmenų, 2022 m. – apie 19.500.
Dažniausias likvidavimo pagrindas, pasak Mindaugo Samkaus, RC atstovo spaudai, yra Civilinio kodekso straipsnis, nurodantis, kad RC iniciatyva juridinis asmuo gali būti likviduotas ir išregistruotas, jei nepateikė metinių FA rinkinių.
Jis skaičiuoja, kad šių metų pradžioje teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“ turėjo apie 23.000 subjektų, tad maždaug tiek juridinių asmenų šiemet turėtų būti išregistruota. 2025 m. gali būti likviduota apie 20.000 juridinių asmenų, jei iki šios procedūros pradžios jie nepašalins likvidavimo pagrindų.
Tačiau daliai įmonių tuo „nuotykiai“ nesibaigia – grėsmė pakimba ties jų nekilnojamuoju ar kitu turtu. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, kaimynėje Latvijoje, dėl likviduotų įmonių turto sprendžia teismas, o ne Juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojas.
Jei likviduojamas juridinis asmuo turi turto, išregistravus įmonę iš JAR šis turtas lieka toliau įregistruotas to paties, jau išregistruoto juridinio asmens vardu, paaiškina M. Samkus.
Pasak jo, tokių įmonių akcininkai labai dažnai inicijuoja bylas dėl nuosavybės teisių į tą turtą pripažinimo. Sprendimą dėl to, ar išregistravus juridinį asmenį jam priklausęs turtas taptų bešeimininkis, priima tik teismas.
Ir tuomet besislapsčiusių/nežinojusių įmonių akcininkams tenka lįsti į šviesą ir varstyti teismų duris, kad tik turtas nenuplauktų. Vyksta teisiniai ginčai ir dėl įmonių likvidavimo atšaukimo. Žinant, kokiais krūviais apdalinti Lietuvos teismai, istorijos pabaigos tenka ilgokai laukti, o pagaliau sulaukus teismo verdikto, jis nebūtinai bus palankus skundėjams.
Šiandien portale kaip tik aprašoma istorija apie UAB „Greisa servisas“ vadovo bei akcininko vargus – jo ieškinys dėl likvidavimo atšaukimo keliauja iš vieno teismo į kitą, ir pabaigos dar nematyt.
Beje, RC primena, kad akcininkai ir vadovai turėtų ne tik rūpintis savo įmonėmis, laiku teikti FA (net jei įmonė nevykdo veiklos), bet ir registruose nurodyti aktualius kontaktus, kuriais būtų galima juos pasiekti. Antraip gali būti praleisti esminiai terminai.
„Taigi, bendrai nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo iki juridinio asmens išregistravimo praeina ne mažiau kaip vieni metai ir trys mėnesiai“, – terminus apibendrina M. Samkus.
Nereaguojant, slapstantis ir pan. gali būti praleisti esminiai terminai. Ir tuomet išgelbėti įmonės turtą gali būti gana problemiška.
Latvijoje tvarka kur kas griežtesnė ir su ja yra susidūrę lietuvių verslininkai. VŽ prieš porą metų rašė apie Latvijoje likviduotą lietuvių akcininkų įmonę SIA „Rietumveji“, kurios turtui – keliems nemažiems žemės sklypams Liepojos mieste ir pajūryje – kaip bešeimininkiui Latvijos mokesčių administratorius buvo nustatęs disponavimo apribojimus.
Šioje šalyje įmonė gali būti likviduojama, jei nesumoka skolos už FA nepateikimą. Kaip tuomet VŽ pasakojo minėtos įmonės valdybos pirmininkas, „Latvijoje daugiau nei 150 Eur yra laikoma didele skola valstybei ir jei tokia skola neapmokama, valstybė turi teisę likviduoti įmonę su visu jos turtu“.
Tokį turtą, pavyzdžiui, sklypus, Latvijos įmonių registras gali perimti ir parduoti aukcione gerokai mažesne nei rinkos kaina.
Lietuvoje tvarka prievolės teikti FA nevykdantiems juridiniams asmenimis griežtinama (bet tik baudomis) nuo šių metų liepos 1 d. - tada pradės veikti automatizuota administracinio nusižengimo įforminimo procedūra, t. y. protokolai vadovams bus surašomi automatiškai. Vidutinės baudos dydis siekia 600–625 Eur.
VŽ nuomone, kiek abejotina, ar vien baudos, juolab kad bus siūlymai asmeniui sumokėti pusę minimalios baudos, sumažins dalies įmonių įprotį slapukauti. Galbūt joms derėtų prisiminti, kad taip galima atsidurti išregistruotų/likviduotų įmonių kompanijoje, o tada jau tektų kovoti už turimo turto išgelbėjimą.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Sparčiai besivystančiame technologijų ir inovacijų pasaulyje jau esame įpratę girdėti apie vienaragius – startuolius, kurių vertė įkainojama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Dažniausiai už šių sėkmės istorijų slypi vizionieriai, didžiulės talentų komandos ir ilgi darbo metai. Tačiau pasaulyje pradedama kalbėti apie naują fenomeną – vieno žmogaus įkurtą ir valdomą vienaragį. Nors ši vizija kelia dviprasmiškų minčių, tai – labai tikėtina ateitis, kurią realybe pavers žmogaus kūrybiškumas ir dirbtinio intelekto galia, sako Inovacijų agentūros „AI Hub“ vadovas Romanas Zontovičius.
Artėja metų pabaiga, kai dažniausiai pasibaigia Lietuvos įmonių pasirašytos gamtinių dujų tiekimo sutartys, todėl šis laikotarpis iki kitų metų pradžios itin svarbus norint laiku ir nuodugniai įvertinti rinkos pasiūlymus bei apsispręsti dėl naujų sutarčių pasirašymo.
