J. Akelis. Dirbtiniu intelektu varomi pokyčiai verslo valdyme?
Naujausias tyrimas „EY Reimagining Industry Futures Study 2023“, rodantis verslo imlumą technologijoms, atskleidė, kad dvi iš trijų pasaulio bendrovių jau investuoja į robotiką ir automatizaciją (65%), dirbtinį intelektą (DI) ir analitinius sprendimus (64%). Dar atitinkamai apie šeštadalis (15%) planuoja investuoti į šias technologijų kryptis artimiausiais metais. Akivaizdu, prasideda rimtos DI pritaikymo versle varžybos.
Tiesa, dauguma įmonių vis dar gana siaurai žiūri į DI. Kol kas dažniausiai tai tampa įrankiu, kuris leidžia automatizuoti pasikartojančias, fizines ar kitas mechaniškas užduotis. Visame pasaulyje DI bene sparčiausiai buvo pritaikytas ir klientų aptarnavimo srityje. Įvairios įmonės jau dabar plėtoja dirbtinio intelekto valdomas operacijas, kurios remiasi darbuotojų įžvalgomis sąveikos su klientais metu ir leidžia diegti personalizuotus pokalbių robotus (angl. chatbot). Ir tai jau tapo mūsų nauja realybe – naujausi tyrimai parodė, kad du iš trijų vartotojų pasitiki DI sugeneruotais atsakymais į savo klausimus, pateikiamus užklausų metu.
Tačiau DI yra kur kas daugiau ir jo paplitimas transformuos verslo pasaulį bei tai, kaip mes vystysime verslus, kaip dirbsime, dar ne kartą. Pavyzdžiui, naujausias EY globalus tyrimas analizuoja turto valdymo įmonių verslo transformaciją bei kelia klausimą, kaip atrodys ši sritis ateityje: tiriami įvairių scenarijų galimi rezultatai ir prielaidos jiems. Atliktas išsamus modeliavimas rodo, kad, radikaliai nepakeitus krypties artimiausiais metais vis daugiau šios srities įmonių taps finansiškai mažiau gyvybingos. Didesnė dalis tokių įmonių sunkiai išsilaikys dabartiniu pavidalu, nes dėl mažėjančių pajamų joms bus vis sunkiau investuoti į talentus ir technologijas, kurių reikia augimui skatinti.
Akivaizdu, DI technologija reikšminga ne tik kasdieniuose verslo procesuose, tačiau didelį indėlį gali suteikti ir strateginiam įmonių valdymui. Jau dabar apmokytas DI gali analizuoti milžiniškus vidinius ir išorinius duomenų rinkinius, kurių rezultatus galiausiai panaudoja rizikos ir veiklos rodikliams išvesti. Specialistai, į pagalbą pasitelkdami tokius rodiklius, gali generuoti tikslias rizikos situacijų simuliacijas bei veiklos prognozes. Taip automatizuodamas užduotis ir racionalizuodamas procesus, DI padeda įmonėms sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti pelningumą. Kitas DI pritaikymo pavyzdys – atskaitomybės ir atitikties sritis. Griežtėjant priežiūros institucijų veiklai, daugėjant išorinių rizikų, DI gali pagerinti pinigų plovimo ir finansinių nusikaltimų aptikimo tikimybę, kai yra automatizuojami pinigų operacijų, naujų klientų ir tiekėjų priėmimo procesai.
Tačiau DI potencialas tuo nesibaigia – šią naują technologiją papildžius ir išplėtus (tiek tiesiogiai ją pačią, tiek apjungus jos ir žmonių gebėjimus bei stiprybes į vieną „komandą“), ji atveria labai dideles galimybes kūrybiškumui ir inovacijoms pakelti į dar kitą lygį, pavyzdžiui, geresnių verslo modelių, inovatyvių produktų, naujų idėjų generavimui bei įgyvendinimui.
Taigi Lietuvos bei kitoms Baltijos šalių įmonėms jau pats laikas reikšmingą dalį savo investicijų nukreipti būtent į DI galimybių identifikavimą, jo pritaikymą ir vystymą. Tokią tendenciją atspindi ir pasaulinės prognozės: tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „International Data Corporation“ skaičiavimais, pasaulio kompanijų investicijos vien tik į generatyviniu (turinį kuriančiu) dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus per artimiausius penkerius metus augs 73% kasmet. O išlaidos šiai sričiai išaugs nuo tikėtinų 16 mlrd. JAV dolerių šiais metais iki 143 mlrd. JAV dolerių 2027-aisiais. Tai – milžiniškas šuolis.
Tiesa, yra didelis skirtumas tarp eksperimentavimo su DI ir jo diegimo plačiu mastu. Tai vis dar yra nemažas iššūkis globaliu lygiu. Tačiau norint sėkmingai naudoti DI turime dėti visas pastangas, kad klientai, vadovai ir darbuotojai pasitikėtų šia technologija ir suprastų, kad jos tikslas – papildyti žmonių sugebėjimus ir pastangas, o ne juos pakeisti. Derindami DI su „minkštaisiais“ žmonių įgūdžiais, jų turimomis kompetencijomis ir kūrybiškumu, galėsime geriau orientuotis dabartiniame sudėtingame pasaulyje, kelti svarbius klausimus, rasti galimus jų sprendimus ir taip kurti norimą ateitį.
Kitas iššūkis, siekiant įgalinti DI, tai – rizikos ir valdymo infrastruktūra, kuri reguliuotų DI veiklą. Diegdamos DI įmonės privalės užtikrinti priežiūros sistemą, kuri stebės DI veiklos rezultatus ir riziką, mažins klaidų tikimybę ir užtikrins visišką atitiktį atitinkamiems standartams ir reguliavimui. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti duomenų apsaugai, konfidencialumui ir autorinėms teisėms. Vertėtų nepamiršti ir darbuotojų, dirbančių su DI, mokymų apie technologijų galimybes, potencialą bei efektyvų DI naudojimą.
Daugelis ekspertų, o taip pat ir EY, prognozuoja, kad šį dešimtmetį DI iš esmės pakeis požiūrį į verslo valdymą. Neišvengiamai laimės tos bendrovės, kurios anksčiau identifikuos DI joms teikiamas galimybes ir potencialą bei nelaukdamos kitų proveržio investuos į šias technologijas ir kompetencijas. Lietuva, burianti stiprią „fintech“, startuolių ir kitų technologijas kuriančių verslų bendruomenę, turi daug svertų tuo pasinaudoti. Tiesa, svarbu, kad investicijos į DI darytų ne tik teigiamą poveikį finansine prasme, bet ir teiktų apčiuopiamą naudą darbuotojams, aplinkai ir kitoms suinteresuotoms šalims.
Komentaro autorius - Jonas Akelis, Profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse
