Geografinės padėties nepakeisime, o ką galime?
Lietuvos pasiekiamumas oro transportu metų metais buvo itin opi problema – verslo ir atvykstamojo turizmo atstovai nuolat ragino ją spręsti. Bergždžiai.
Todėl dėl prastos verslo krypčių pasiūlos mūsų šalis iki šiol gerokai pralaimi kaimynams, pirmiausia – Rygai.
Dabartinė Vyriausybė prieš kurį laiką teigė parengusi skrydžių skatinimo modelį, tačiau iki šiol esminių sprendimų nesulaukėme – dažniausiai būdavo bedama į varganas biudžeto eilutes. O Lietuva taip ir liko stovėti nuošalyje populiarų oro transporto kelių – pernelyg skurdi skrydžių geografija, nepatogūs laikai ir pan.
Visa tai nuo mūsų šalies atbaido ne tik turistus – varginančių kelionių patrauklumo neįžvelgia nei verslininkai, nei konferencijų rengėjai. Formaliai kai kurie aktualūs skrydžiai lyg ir yra, tiesa, į juos reikia keltis naktį ar 3 val. ryto. Beje, jokia paslaptis, kad būtent nuo patogaus susisiekimo verslui aktualiomis kryptimis priklauso ir valstybės investicinis patrauklumas.
Vilniaus oro uostas neseniai paskelbė fiksavęs apgulties rekordus, minėjo didėjančias keliautojų minias prie išvykimo vartų, tačiau, pasakius A, reikia pasakyti ir B: didžioji to rekordo dalis – poilsiautojai, keliaujantys po Turkijos, Graikijos ar Italijos paplūdimius. Šiltuosius kurortus lėktuvais iš Lietuvos pasiekti gana lengva, juolab kad tokius reisus dažniausiai vykdo kelionių agentūrų užsakytos skrydžių kompanijos.
Geras susisiekimas su kurortais – malonus pranašumas vietos gyventojams, tačiau tai nieko neduoda verslininkams, tarkim, iš Vokietijos, JAV ar Pietų Korėjos, norintiems įsteigti filialą Lietuvoje. Kaip ir mūsų šalies verslo atstovams, turintiems tvarkyti reikalus svetur.
Neretas verslininkas, taupydamas laiką, norėtų tik pernakvoti ir grįžti namo prie savo reikalų. Tačiau jei dėl nepatogių ir retų skrydžių verslo kelionėse tenka praleisti kelias dienas, tokia kelionė tampa neefektyvi. Ji kainuoja daugiau: tenka mokėti daugiau dienpinigių, didesnės išlaidos viešbučiams, ką ir kalbėti apie laiką.
„Negalime pakeisti savo geografinės padėties. Tačiau galime padaryti pažangą gerindami savo ryšius su likusiu pasauliu“, – tai citata iš estiškos žiniasklaidos. Mat šiaurės kaimynai, ne juokais susirūpinę blėstančiu konkurencingumu, irgi imasi svarstyti susisiekimo bei šalies žinomumo gerinimo problemas.
„Mūsų regionas nebėra mazgas tarp Rytų ir Vakarų, mes nebesame net tarpinė stotelė, o tik mažytė galinė stotelė nedaugeliui. Ir atrodo, kad ateityje jų bus dar mažiau“, – Estijos visuomeninio transliuotojo portale err.ee perspėja Indrekas Kiisleris.
Visa tai – ir apie mus. Todėl darbo – nearti dirvonai. Primename, kad Lietuva yra išsikėlusi tikslą plėsti konferencinį turizmą ir, ko gero, net tapti lydere šioje srityje. Bent jau savo regione. Kol kas tai ir liko tik tikslas, siekiamybė.
Yra galimybių plėsti medicininį, sveikatos turizmą: skaičiuojama, kad poilsio ir gydymo tikslais atvykę turistai linkę išleisti keliskart daugiau nei poilsiautojai, o medicininis turizmas leistų sektoriui sumažinti ir sezoniškumo įtaką.
Tačiau visa tai vis dar atsimuša į skrydžių krypčių stokos ir į šalies (ne)žinomumo sieną.
Ar padėtį pakeis minėta Vyriausybės iniciatyva, kurią įgyvendinti imasi Susisiekimo (SM) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) kartu su Vilniaus savivaldybe? Skatinimo aruode – 10 mln. Eur, verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše – 27 kryptys, iš kurių 23 – iš sostinės.
Marius Skuodis, susisiekimo ministras, vardija prioritetines kryptis, tarp jų – didieji Europos centrai, pavyzdžiui, Vokietijos miestai Diuseldorfas, Hamburgas, Ispanijos Madridas ir kiti.
Susisiekimo ministerijos (SM) duomenimis, šiuo metu tarp 27 prioritetinių krypčių yra Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.
Pasak M. Skuodžio, SM pasiruošusi toms kryptims skatinti skirti vieną lėšų dalį, o EIM ir Vilniaus savivaldybė – antrąją dalį tam, „kad tie lėktuvai būtų pilni, kad apie tas skrydžių kryptis visi verslai ir Lietuvoje, ir užsienyje žinotų, kad apskritai Vilnius būtų žinomesnis tik geriau“.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, teigia, kad jos vadovaujama ministerija sieks „padėti užpildyti lėktuvus žmonėmis“, investuoti į Lietuvos žinomumo didinimą. Pasak jos, jau dabar tai yra daroma, „Lietuva yra pristatoma kaip atvykstamoji rinka, pristatomas Vilnius, tokiu būdu žmonės apie mus sužino“.
Savivaldybė savo indėlį žada nukreipti „labai tikslingai į skrydžių skatinimą per marketingo programas“, t. y. reklama, visos kitos rinkodaros priemonės.
Beje, apie rinkodarą. VŽ nuomone, šalis patraukli ne tik dėl patogaus atvykimo ar išvykimo – apie ją dar reikia žinoti, pageidautina – kuo daugiau ir išsamiau. Šia, žinomumo, kryptimi ne vieną dešimtmetį dirvonus arė kelios institucijos, tarp jų – ir dabartinės EIM pirmtakės su savo Turizmo departamentu, taip pat įvairios valstybės išlaikomos agentūros.
Buvo rengiamos įvairios kampanijos, kurpiamos strategijos, užsakomi nepigūs šalies įvaizdžio „projektai“ ir t. t. Lietuva buvo ir „drąsi“, ir „beautiful“ – buvo tarsi rungiamasi, kas pademonstruos geresnę fantaziją išlaidauti.
Todėl nenuostabu, kad kone visos Lietuvos žinomumo, patrauklumo priemonės baigdavosi skandalais – dėl nekompetencijos, plagiato, vogtų nuotraukų, primityvaus požiūrio ir kt. Užtat „chaltūrų“ kūrėjai „įsisavindavo“ krūvas pinigų.
Vien ko vertas kone klasika tapęs pavyzdys – 2,5 mln. Lt (daugiau nei 724.000 Eur) buvo sumokėta už katę maiše: už dar nesukurtą šalies ekonominio įvaizdžio strategiją. Tiek įvaizdžio kūrėjui Wally Olinsui atseikėjo tuometė Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo, konstatavo: per 4 metus vėjais paleista apie 63 mln. Lt (daugiau nei 18 mln. Eur).
Norisi tikėti, kad visa tai teliks nesmagiuose istorijos puslapiuose, be jokių deja vu: kad rinkodara nenuklys kreivais ir neefektyviais fantazijų takeliais.
Sveikintina, kad Vyriausybė, užsimojusi išjudinti įstrigusią problemą iš vietos, pagaliau ryžtasi žengti pirmyn. Lietuvos pasiekiamumas (kaip ir jos žinomumas) gali tapti ta „višta“, kuri deda jei ne auksinius, tai bent ne ką prastesnės vertės „kiaušinius“. Atrodo, kad atsiranda šansas kapstytis iš užribio, tereikia jį išnaudoti.
