Subliūškę gelbėjimo ratai
Žodis „zombis“ plačiai vartojamas verslo kontekste, kalbant apie įmones, kurios, norėdamos išsilaikyti, priklauso nuo vyriausybių, skolintojų ir investuotojų paramos. Tai gali apimti tokius sprendimus kaip paskolos mokėjimų restruktūrizavimas, mažesnių palūkanų ar kitų lengvatinių sąlygų suteikimas, kurios gali padėti bankams išvengti paskolų nurašymo.
Apie tai, kad kitąmet Europoje ir pasaulyje bus pasiektas grąžintinų verslo skolų pikas, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, persiskolinti teks jau dukart aukštesnėmis palūkanomis, plačiau skaitykite čia.
Prognozuojama, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį prasiskolinusių įmonių finansininkams teks pasukti galvas, kaip refinansuoti daugiau nei 500 mln. Eur aukštos rizikos, spekuliacinių skolų kuprą. Tokias sumas teks persiskolinti Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (EMEA) įmonėms, rodo restruktūrizavimo konsultacijų bendrovės „Alvarez & Marsal“ (A&M) skelbiami duomenys.
Tobias Adrianas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų patarėjas bei Pinigų ir finansų rinkų departamento direktorius, kalba, kad dorojantis su infliacija centriniams bankams gali tekti išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, o tai sumažintų skolininkų gebėjimus grąžinti skolą.
Jis primena, kad pasaulyje pandemijos metu buvo uždaryta daug įmonių, o kitos išliko su didelėmis grynųjų pinigų atsargomis iš dalies dėl daugelyje šalių suteiktos fiskalinės paramos. Verslai taip pat sugebėjo išsaugoti savo pelno maržas, nors infliacija padidėjo. Tačiau pasaulyje, kuriame infliacija didėja dar ilgiau, daugelis įmonių mažina grynųjų pinigų atsargas, nes pajamos mažėja, o skolos administravimo išlaidos didėja.
TVF naujausioje pasaulinėje finansinio stabilumo ataskaitoje pabrėžia, kad tiek išsivysčiusios, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse didėja mažų ir vidutinių įmonių, kurioms vos užtenka pinigų palūkanų išlaidoms padengti, dalis.
Gediminas Norkūnas, „Luminor“ banko Rinkų departamento projektų vadovas, buvęs finansų viceministras, kalba, kad šiemet centriniai bankai sparčiai didino bazines palūkanų normas, o dabar jau ir formuojamas lūkestis, kad palūkanos aukštesniame lygyje išliks ilgesnį laiką.
Kadangi bankų paskolų palūkanos ir obligacijų pelningumai tiesiogiai koreliuoja su bazinėmis palūkanų normomis, skolinimasis įmonėms pastaruoju metu taip pat sparčiai brango.
Banko atstovo nuomone, padėtis kapitalo rinkoje išlieka permaininga, stabilumo nepagerina ir geopolitinė situacija pasaulyje – nematyti prielaidų, kad situacija kitų metų pirmojoje pusėje bus reikšmingai geresnė ar stabilesnė.
A&M atlikta analizė, kuria remiasi „Reuters“, rodo, kad EMEA regiono, kuriam teks refinansuoti daugiau nei 500 mln. Eur, laukia iššūkis, dėl kurio gali į pragaištį nugarmėti daugybė skolose skęstančių įmonių „zombių“.
Skolų administravimo kaštai po daugelį metų trukusio mažų palūkanų normų laikotarpio vėl auga, todėl įsiskolinusios bendrovės turės konkuruoti, kad užsitikrintų pakankamai grynųjų pinigų per daugelį metų nematytą įmonių refinansavimosi karštinę, kai bankai linkę prisukti kreditavimo kranelius griežtėjant kapitalo reikalavimams.
Finansų sektoriaus ekspertai mano, kad artėja krizė, nes daug silpnesnių, mažesnių įmonių ieško, kur pasiskolinti ar išplatinti obligacijas kaip tik tuo metu, kai vyriausybių skolinimosi išlaidos, kurios daro įtaką paskolų palūkanų normoms, visame pasaulyje sparčiai auga.
Vadinamieji zombiai, sugebėję išlikti paviršiuje esant mažoms palūkanoms, dabar, anot ekspertų, ims grimzti į dugną – gresia nemokumo atvejų ir darbuotojų atleidimo banga.
TVF ekspertai anksčiau skelbtame tyrime pažymi, kad neproduktyvių ir neperspektyvių zombių dalis visame pasaulyje didėjo, ypač po didžiosios finansų krizės (2008 m.) ir COVID-19 pandemijos.
Ar „zombių“ karštinė gresia Lietuvai? Ekspertai sako, kad, vertinant makroekonominę aplinką, padėtis šiemet neatrodo tokia grėsminga.
Kaip rodo 2023 m. biudžeto vykdymo duomenys, Vyriausybė šių metų pirmąjį pusmetį mokesčius rinko kur kas geriau, nei prognozavo, o tai signalas, kad ir nuo išorinės pagalbos priklausomų įmonių finansų būklė, tikėtina, buvo geresnė.
Finansų ministerijos duomenimis, 2023 m. sausį–birželį gautos beveik penktadaliu didesnės valstybės biudžeto pajamos, nei planuota, iš dalies dėl to, kad mokėtinų mokesčių buvo atidėta mažiau, nei skaičiuota (pagal 2022 m. paskutinį ketvirtį Vyriausybės pradėtą taikyti mokestinės pagalbos priemonę nuo aukštų energijos kainų nukentėjusiems mokėtojams).
Tačiau atrodo, kad bankrotų bangos Lietuvoje vis dėlto neišvengsime: pirmiausia ji grasina paskandinti įmones, kurios ant paviršiaus plūduriavo tik dėl valstybės pagalbos ir per daug ja pasitikėjo, o ateitį vertino pernelyg optimistiškai.
Analitikai tikina, kad bent dalį tų vadinamųjų zombių galbūt dar galima būtų išgelbėti, tačiau apie naują valstybinę probleminių įmonių gelbėjimo programą kol kas nieko negirdėti.
Ar jos reikėtų? O gal tiems zombiams geriau atsisveikinti su rinka? Vienareikšmiško atsakymo čia, ko gero, būti negali. Jis greičiausiai priklausytų nuo to, kas iš kokio „bokšto“ žvelgia į problemą. VŽ nuomone, šįkart lazda turėtų net ne du galus. Viena vertus, tas mestas gelbėjimo ratas tik pratęsė problemiškų verslų agoniją, todėl jų ateitis buvo ir lieka pernelyg miglota. Kita vertus, masiniai bankrotai – tai išnykusios darbo vietos, prarasti mokesčiai, didėjantis nedarbas ir t. t.
