Iššūkiai: misija įmanoma
135 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių apklausą 2023 m. sausį inicijavusi sutelktinio finansavimo platforma „Finbee verslui“ (FV) nurodo, kad apyvartinių lėšų trūkumas, poreikis spręsti energijos išteklių ir žaliavų brangimo problemą ir didinti darbuotojų atlyginimus ypač aktualūs mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, taip pat verslams, veikiantiems statybos ir transporto srityse.
Apyvartinių lėšų trūkumą kaip didžiausią iššūkį paminėjo beveik pusė apklaustų įmonių.
Tomas Mačiulaitis, sutelktinio finansavimo platformos „Finbee verslui“ vadovas, prognozuoja, kad skolinimosi priežastys, susijusios su pastarojo meto problemomis, bus aktualios ir šiemet.
„Anksčiau verslas skolindavosi žaliavoms, kai norėjo nusipirkti didesnį jų kiekį ir taip gauti geresnę kainą. Dabar verslas skolinasi žaliavoms, nes kai kuriems jos smarkiai pabrango, todėl teko susidurti su lėšų trūkumu“, – nurodo jis.
Skolintis artimiausiu metu planuoja 62% apklaustų bendrovių, dažniausiai – investicijoms. Dauguma šių verslų veikia mažmeninės prekybos, gamybos ir statybos srityse. 71% įmonių sako nukreipsiančios investicijas į naują rangą ir plėtrą, trečdalis lėšas naudos sąskaitoms apmokėti ir apyvartinėms lėšoms užtikrinti.
„Tai, kad įmonės pasiryžusios nukreipti lėšas investicijoms ir plėtrai, atitinka ir dabartines tendencijas – didesnė dalis verslų skolinasi investicijoms, kiek mažesnė apyvartinėms lėšoms. Tai rodo, kad Lietuvoje veikiantis verslas bando adaptuotis prie naujos realybės ir operatyviai sprendžia aktualias problemas, efektyvindamas savo veiklą ar sumažindamas tam tikras išlaidas“, – vertina T. Mačiulaitis.
„Finbee verslui“ apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustųjų ketina skolintis iki 50.000 Eur. 35% verslų dar neapsisprendė, kur skolinsis, 28% nurodo, kad planuoja skolintis iš alternatyvių finansuotojų, 22% – bankuose.
Finansavimą SVV teikianti „Finpro“ nurodo, kad pagal klientų skolinimosi duomenis papildomo finansavimo poreikis įprastai kasmet didėja nuo kovo. Šio finansuotojo paskolų portfelyje dominuoja gamybos, prekybos ir paslaugų sektorių verslas, rečiau finansuojamos statybų sektoriaus bendrovės.
Didžiausia FV apklaustųjų dalis nurodė, kad spręsdamos finansinius iššūkius peržiūrėjo veiklos procesus – perplanavo darbo laiką, ieškojo naujų tiekėjų ir kt. Panaši dalis apklaustų įmonių atsakė, kad artimiausiu metu ketina imtis sprendimų, padėsiančių mažinti išlaidas.
7,5% apklaustų verslų nurodė, kad keitė savo veiklos profilį arba ieškojo papildomų efektyvinimo galimybių – plėtė paslaugų asortimentą, trumpino tiekimo grandinę, kūrė naujus produktus ir kt. Populiariausių sprendimų sąraše dominuoja energijos išlaidų taupymas, investavimas į efektyvesnes ir tvaresnes technologijas. Taip pat SVV įmonės imasi mažinti darbo patalpas, atleidžia dalį darbuotojų ir kt.
Nepaisant visos puokštės iššūkių, smulkusis ir vidutinis verslas gana optimistiškas – penktadalis bendrovių tikisi, kad jų apyvarta išliks stabili, nemaža dalis jų planuoja apyvartos augimą. Apie tai kalba mažmeninės, didmeninės prekybos ir statybų sektorius.
Galbūt pastarojo sektoriaus optimistinės viltys šiek tiek perdėtos – bent jau kol fiksuojama sumažėjusi vartotojų paklausa. Kita vertus, VŽ nuomone, SVV veikla, planai ir viltys rodo, kad šis verslas yra lankstus, jis sugeba ne tik išgyventi sunkmečio sąlygomis, bet ir adaptuotis, kurti ateities planus.
Tiesa, nuo šiandien įsigaliosianti nauja tvarka, teikiant vieną populiariausių verslo skatinimo priemonių, gali kiek apsunkinti skolinimąsi – keičiamos palūkanų kompensavimo priemonės sąlygos: nuo kovo 1 d. kompensacijos už sumokėtas paskolų palūkanas dydis mažėja nuo 95% iki 50%. Kompensavimas ES lėšomis vykdomas per „Invegą“. Jos finansų partneriai atkreipia dėmesį, kad dėl to gali išaugti skolinimosi kaina mažesniems verslams ir mažesnėms jų paskoloms.
Minėta palūkanų kompensavimo priemonė yra sulaukusi nemažai kritikos – tikinama, kad ji neskatina kredituotojų siūlyti palankesnių palūkanų klientams iki kompensacijos.
„Jeigu nebūtų palūkanų kompensavimo mechanizmo, natūralu, kad palūkanos būtų mažesnės“, – mano Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, MB „Upės arklys“ direktorius.
„Mažesnis palūkanų kompensavimo procentas ir kartu didesnė nuosavų lėšų suteikiamo finansavimo kainoje dalis, tikime, paskatins verslo subjektus labiau derėtis su finansuotojais dėl palankesnių finansavimo sąlygų“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Laikas parodys, ar šis sprendimas bent kiek paskatins konkurenciją tarp kredito įstaigų, – krentant itin brangių pinigų poreikiui, joms, ko gero, tektų pamąstyti apie palūkanų mažinimą verslui.
