Verslo nuotaikos: didžiausi iššūkiai trys, bet ieško sprendimų, planuoja skolintis ir augti
Didžiausias finansinis iššūkis pastaruoju metu – apyvartinių lėšų trūkumas dėl pabrangusių žaliavų. Jį, kaip labai reikšmingą, įvardijo 42% apklaustųjų, 32% – įvertino kaip reikšmingą. Panašiai tiek respondentų mini ir energetinių išteklių brangimą – 35% įmonių jis yra labai reikšmingas, 33% – reikšmingas. Taip pat – poreikis didinti darbuotojų atlyginimus: 15% apklaustų įmonių jį įvardijo kaip labai reikšmingą, o daugiau kaip pusė – 54% – pažymėjo kaip reikšmingą.
135 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių apklausą 2023 m. sausį inicijavusi sutelktinio finansavimo „Finbee Verslui“ nurodo, kad apyvartinių lėšų trūkumas, poreikis spręsti energetinių išteklių ir žaliavų brangimą bei didinti darbuotojų atlyginimus ypač aktualūs mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, taip pat verslams, veikiantiems statybos ir transporto srityse.
Tomas Mačiulaitis, sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas, apibendrina, kad Lietuvoje veikiantys verslai įvardijo tuos pačius iššūkius, su kuriais kovoja pasaulis: karas, infliacija, geopolitinė rizika, išaugusios energijos kainos, taip pat – brangstanti darbo jėga. Jis prognozuoja, kad skolinimosi priežastys, susijusios su pastarojo meto problemomis, bus aktualios ir šiemet.
„Anksčiau verslas skolindavosi žaliavoms, kai norėjo nusipirkti didesnį jų kiekį ir taip gauti geresnę kainą. Dabar verslas skolinasi žaliavoms, nes kai kuriems jos ženkliai pabrango, todėl teko susidurti su lėšų trūkumu“, – nurodo Tomas Mačiulaitis, sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas.
Vidutiniškai klientai apyvartinėms lėšoms skolinasi 19.000 Eur.
Skolinsis plėtrai
62% apklaustų bendrovių nurodė, kad artimiausiu metu planuoja skolintis, dažniausiai – investicijoms. Dauguma šių verslų veikia mažmeninės prekybos, gamybos ir statybos srityse. 71% sako nukreipsiančios investicijas į naują rangą ir plėtrą, trečdalis lėšas naudos sąskaitoms apmokėti ir apyvartinėms lėšoms užtikrinti.
„Tai, kad įmonės pasiryžusios nukreipti lėšas investicijoms ir plėtrai, atliepia ir dabar esančias tendencijas – didesnė dalis verslų skolinasi investicijoms, kiek mažesnė apyvartinėms lėšoms. Tai rodo, kad Lietuvoje veikiantis verslas bando adaptuotis prie naujos realybės ir operatyviai sprendžia aktualias problemas, efektyvindamas savo veiklą ar sumažindamas tam tikras išlaidas“, – vertina T. Mačiulaitis.
Finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui teikianti „Finpro“, nurodo, kad pagal klientų skolinimosi duomenis, papildomo finansavimo poreikis įprastai kasmet didėja nuo kovo mėnesio.
Šio finansuotojo paskolų portfelyje dominuoja gamybos, prekybos ir paslaugų sektorių verslas, rečiau finansuojamos statybų sektoriaus bendrovės.
„Pastebime, kad metų pradžioje išorinio finansavimo poreikis yra šiek tiek sumažėjęs. Tačiau mūsų sektoriuje tai yra normali praktika su kuria susiduria daugelis tiek alternatyvių, tiek tradicinių finansuotojų. Tai siejama su verslų sezoniškumu, pošventiniu laikotarpiu, nuo kurio priklauso nemažai bendrovių. Pirmasis ketvirtis, ypač pirmi metų pusantro mėnesio, daugelių verslų dažniausiai būna sudėtingesni“, – nurodo Dainius Vaičikonis, „Finpro“ vadovas ir vienas įkūrėjų.
„Finbee Verslui“ apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustųjų ketina skolintis iki 50.000 Eur.
35% verslų dar neapsisprendė, kur skolinsis, 28% nurodo, kad planuoja skolintis iš alternatyvių finansuotojų, 22% – bankuose.
Kaip sprendžia iššūkius
Didžiausia apklaustųjų dalis – 42% – nurodė, kad spręsdamos finansinius iššūkius peržiūrėjo veiklos procesus – perplanavo darbo laiką, ieškojo naujų tiekėjų ir kt. Panaši dalis – 45% – apklaustų įmonių atsakė, kad artimiausiu metu ketina imtis sprendimų, padėsiančių mažinti išlaidas.
Penktadalis verslų atsako, kad turėjo papildomai skolintis, tiek pat jų nurodo, kad išlaidų nemažino. Kiek daugiau kaip dešimtadalis – 12% – apklaustųjų mažino darbuotojų skaičių.
7,5% apklaustų verslų nurodė, kad keitė savo veiklos profilį arba ieškojo papildomų efektyvinimo galimybių – plėtė paslaugų asortimentą, trumpino tiekimo grandinę, kūrė naujus produktus ir kt.
„Tarp populiariausių sprendimų įvardyti energetinių išlaidų taupymas, investavimas į efektyvesnes ir tvaresnes technologijas, kurios ilgainiui leis sutaupyti, darbo patalpų mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažinimas arba darbų peržiūra, siekiant mažinti darbuotojų rankinio darbo krūvį ir paskirti tą laiką pelningesnėms užduotims“, – komentuoja T. Mačiulaitis.
Prognozės optimistinės
Per penktadalį įmonių – 22% – tikisi, kad jų apyvarta išliks stabili, po 18,5% nurodo planuoja 6–10%, 11–20% ir didesnį kaip 20% apyvartos augimą. Didžiausio pajamų šuolio tikisi mažmeninės, didmeninės prekybos ir statybos sektorius.
„Džiugu, kad verslai į ateitį žiūri optimistiškai. Tiesa, mes į dabartinę rinkos situaciją žvelgiame kiek konservatyviau. Pasak įvairių šaltinių, šiemet Lietuvos BVP augimas numatomas iki 1%, kai kurie prognozuoja ekonomikos susitraukimą. Tam tikruose sektoriuose matome sulėtėjimą ir sumažėjusią paklausą iš vartotojų pusės – ypač statybų sektoriuje. Kita vertus, nepaisant visų iššūkių, iki dabar matome, koks gebantis adaptuotis yra Lietuvos smulkus bei vidutinis verslas“, – sako T. Mačiulaitis.
VERSLO TRIBŪNA
Neretai verslo pradžioje daug atsakomybių ant savo pečių prisiima vadovas – jis ir strategas, ir pardavėjas, ir personalo (HR) specialistas. Tačiau įmonei augant, darbuotojų skaičiui didėjant kartu gausėja ir klausimų bei rūpesčių kiekis. Neišvengiamai ateina metas, kada direktorius vienas pats su visu krūviu susitvarkyti nebepajėgia, o gal ir ilgai veikiančioje įmonėje iki tol taikyti sprendimai nebeveikia. Natūralus žingsnis – įdarbinti gerą personalo specialistą. Bet ar tikrai? Gal geriau jį išsinuomoti?
„Naujo administracinio bei gamybos pastato atidarymas ir įmonės 11 metų veiklos sukaktis simbolizuoja mūsų augimą ir stabilumą. Mūsų sėkmės pagrindas – ir aukštos kokybės paslaugos, ir profesionali, lojali komanda. Sukakties proga ypatingą dėmesį skyrėme darbuotojams, kurių pastangos ir atsidavimas tapo pagrindiniu varikliu kuriant šiandieninę „Šiaurės bangą“, – tikina Egidijus Rimas, darbo aprangos nuomos ir priežiūros paslaugas teikiančios lietuviško kapitalo UAB „Šiaurės banga“ direktorius.
Apie inovacijas ir jų stygių, kokios galimybės jas auginti Lietuvoje, ko trūksta įmonėms, kad jos labiau pasitelktų inovacijas, kalbamės su Patricija Reut, laikinai einančia Inovacijų agentūros direktorės pareigas. Prieš mūsų šaliai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta Lietuvos konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Tarp gautų duomenų išaiškėjo ir keliančių nerimą.
Smulkaus ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys sako, kad smulkiems besikuriantiems verslams dažnai prireikia finansinių investicijų, nors ir nedidelių – kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų. „Suprantame, kad pinigai yra ekonomikos kraujas, ir pirmas dalykas, kuris ateina į galvą kalbant apie „ekonomikos kraujo“ kiekį ir sveikumą – investicinė sąskaita. Tokie instrumentai atsiranda retai, jie yra tartum katalizatoriai, kurie gali paspartinti ekonomikos spurtą. Tačiau netinkami instrumentai ir veiks netinkamai – neduos naudos ar net bus žalingi“, – kalba L. Armalys.
Smulkaus ir vidutinio verslo nuotaikas Baltijos šalyse matavo ir 2022 m. rugsėjį SEB banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Tąkart verslas įvardijo pagrindinius veiksnius, galinčius turėti įtakos artimiausią pusmetį.
Didžiausi iššūkiai, kurių poveikį kaip reikšmingą verslui artimiausius 6 mėnesius įvardijo verslas, yra elektros kaina, personalo sąnaudos, išaugusios žaliavų kainos, infliacija – jų poveikį kaip didelį – penketu – įvertino po daugiau kaip 25% respondentų kiekvienoje šalyje.
Rudenį apklausoje Lietuvos verslas taip pat prognozavo, kad artimiausią pusmetį paklausa jų prekėms ir paslaugoms bus stabili (33%) arba šiek tiek mažės (34%). Jos augimo tikisi 13% įmonių, 3% – staigaus padidėjimo, o 17% numato jų prekių ir paslaugų paklausą smarkiai sumažėsiant.
[infogram id="bd4669ca-50c6-4a6a-a04d-fd74ec094dd9" prefix="1SQ" format="interactive" title="Smulkių ir vidutinių įmonių apklausa Baltijos šalyse 2022 m."]
