Paslauga kitu galu
Palūkanas kelia ne tik menka kredito įstaigų konkurencija, bet ir ES subsidijomis kompensuojamos palūkanos mažam ir vidutiniam verslui. Kaip rašė VŽ, rizikingesnių sektorių verslams už obligacijas šiemet gali tekti mokėti dviženkles palūkanas. Nors bankai tikina, kad imti kreditą yra pigiau, nei skolintis iš investuotojų, Europos centrinio banko duomenys rodo, kad bendrovės Lietuvoje 2022 m. pabaigoje skolinosi kone brangiausiai euro zonoje – už 7,4–8,9%.
„Verslui šiandien labiau rūpi ne kur padėti, o iš kur gauti pinigų tolesnei plėtrai. Norint aptarnauti senąjį kreditą reikia naujų pinigų“, – aiškina Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas, MB „Upės arklys“ direktorius. Pasak jo, dabar didžioji dalis įmonių „gyvena iš paskolų“.
Verslininkas teigia, kad skolinimasis per metus daliai įmonių pabrango kartais, bankai taip pat uždarė duris rizikingesnėms bendrovėms, kurių tarpusavio atsiskaitymai dėl likvidumo stygiaus pastaruoju metu ir taip pasunkėjo.
Kad ir kur eitum, atsitrenki kone į tą pačią priežastį – Lietuvoje per maža konkurencija bankų sektoriuje: išlieka padėtis, kai keli dideli bankai diktuoja sąlygas, o mažesni kreditoriai prisitaiko.
Dėl kone aukščiausios pinigų kainos Lietuvoje, palyginti su visa euro zona, verslininkas kritikuoja per „Invegą“ vykdomą palūkanų kompensavimo mechanizmą ES lėšomis, kuris neskatina kredito įstaigų siūlyti palankesnių palūkanų klientams iki kompensacijos. Manoma, kad jeigu nebūtų palūkanų kompensavimo mechanizmo, palūkanos būtų mažesnės.
Kad tai nėra vien tušti žodžiai, S. Besagirskas pateikia pavyzdį: jo ar kitai įmonei kreipiantis į banką, vadybininkai „gumos“ netempia: sutinka greitai suteikti kreditą su „Invegos“ garantija. Tačiau džiūgauti per anksti ir ar išvis verta? Pasiūlyme palūkanos siekia apie 8%.
„Palūkanos išties nemažos, bet „Invega“ kompensuoja 5%. Realiai visą tą skirtumą pasiima bankai“, – aiškina verslininkas.
Jis situaciją lygina su elektros kainos kompensavimu, kai vartotojas šį pusmetį moka 0,28 Eur už kilovatvalandę, o tiekėjas gali nustatyti tokią kainą, kokią jis nori.
„Kadangi veikia „Invegos“ palūkanų kompensavimo priemonė, kuria gali pasinaudoti SVV, kredito įstaigos gali diktuoti vos ne bet kokias sąlygas, nes žino, kad valstybė sumokės, o verslas ir piliečiai praranda pinigus per kitą pusę“, – situaciją pavyzdžiu iliustruoja VPVA prezidentas.
Jis mano, kad valstybė turėtų atsisakyti tokios praktikos, o ES finansuojamoms sumoms, skiriamoms palūkanoms kompensuoti, reikėtų rasti kitus „adresatus“, pavyzdžiui, skirti tuos pinigus inovacijų plėtrai, mokykloms, darželiams, keliams ir pan.
Tai galbūt šiek tiek prigesintų kreditorių apetitą, nes kitose šalyse, kur tokio kompensavimo mechanizmo nėra, verslininko teigimu, palūkanos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Beje, VŽ žiniomis, nuo kovo rengiamasi sumažinti paskolų palūkanų kompensacijas nuo 95 iki 50%. Sprendimas – pusėtinas, tačiau galbūt taip, kerpant po gabaliuką, stengiamasi išvengti „šoko terapijos“.
Kažin ar pasiūlymas visiškai nebekompensuoti palūkanų sutiks verslo pasaulyje daug sekėjų ar pritarimo – palūkanos didėtų. Tačiau, VŽ nuomone, galbūt minėtas sprendimas bent kiek paskatintų konkurenciją tarp kredito įstaigų – krentant itin brangių pinigų poreikiui, atsirastų priežastis joms pamąstyti apie palūkanų sumažinimą verslui.
