R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Daina atmintyje iškyla ne tik dėl žodžio „stebuklas“, skambančio ir finansų ministrės Gintarės Skaistės, ir prezidentūros atstovų lūpose – nei ministerija, nei Daukanto aikštė didelių stebuklų tvirtinant ir vykdant mokesčių pertvarką, panašu, nesitiki. Kūrinys gana taikliai atspindi ir kylantį nugąstavimą, kad ši mokesčių reforma gali tapti dar viena neišnaudota proga suteikti esminį postūmį Lietuvos ekonomikos raidai.

Nuo žodžių prie veiksmų?

Jokiu būdu neišsižadu anksčiau išsakytų minčių, jog turint omenyje iššūkius, su kuriais per pastaruosius kelerius metus teko susidurti Lietuvai, Europai ir visam pasauliui, aštuonioliktajai Vyriausybei veikti sekėsi gana gerai. Panašu, kad šis Ministrų kabinetas šalies istorijoje išliks kaip valstybę per itin audringus vandenis vedusi ir, bent jau iki šiol, gana sėkmingai tai dariusi valdžios institucija. Ir vis dėlto, net ir neramioje bei nelengvoje kelionėje svarbu nepamiršti keliaujančiųjų poreikių ir prisiminti, koks gi tos kelionės tikslas. Jeigu siekiame ne tik „ištverti“, bet ir šį tą sukurti bei pakloti pamatus tolesniam šalies ūkio vystymuisi, tai taip ir kalbėkime.

Kai kurios ministrės G. Skaistės šią savaitę interviu žiniasklaidai pristatytos mokesčių pertvarkos kryptys nuteikia pakiliai. Pavyzdžiui, finansų ministrė užsimena, kad pelno mokesčio lengvata investuojančiam verslui „turi savo logiką“ ir leidžia suprasti, kad lengvatos galiojimas bus tęsiamas. Tai būtų labai svarbi žinia ilgalaikę veiklą ir investicijas planuojančiam verslui bei reikšminga paskata investuoti.

Be to, ministrė kalba ir apie papildomas priemones skatinti įmones investuoti į savo atsinaujinimą. Kol tos priemonės išsamiau nepristatytos, sudėtinga vertinti tikėtiną jų veiksmingumą. Bet svarbu jau vien tai, kad Vyriausybė investicinį klimatą, rodos, nusiteikusi gerinti ne vien kalbomis.

Dar vienas reikšmingas žingsnis, kurio, anot finansų ministrės, galime tikėtis sulaukti artimiausiu metu, tai – investicinių sąskaitų įteisinimas. Tokios sąskaitos leistų gerokai palengvinti administracinę naštą ir gyventojams, ir bankams, kuriems nebereikėtų teikti duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) apie kiekvienas įplaukas. Jos padėtų supaprastinti ir atpiginti mokesčių administravimą, o svarbiausia – paskatinti gyventojus investuoti į kapitalo rinką ir suteikti postūmį jos augimui. Tikimės greitu metu išgirsti apie konkrečius veiksmus ir investicinių sąskaitų startą. 

Verslas tikisi ryžtingų žingsnių

Vis dėlto apie daugelį priemonių, kurios, tikimės, artimiausiu metu taps gerokai platesnių ir aktyvesnių diskusijų objektu, G. Skaistė kol kas kalba itin aptakiai. Taigi sunku ir tiksliau prognozuoti, kuria linkme galiausiai pasuks mokesčių sistemos pertvarka. Belieka viltis, kad svarbių ir ne vienus metus laukiamų permainų politikai vis dėlto pasiryš imtis.

Pavyzdžiui, labai tikimės, jog atsiras valios imtis skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimą grąžinant 27% gyventojų pajamų mokesčio tarifą pajamoms, viršijančioms Sodros „lubas“. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką telkiančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai yra ne kartą pabrėžę, kad dabartinis 32% tarifas daro Lietuvą itin nekonkurencingą kovoje dėl talentų ir yra neteisingas labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų atžvilgiu. Jeigu iš tiesų siekiame pritraukti geriausius specialistus dirbti Lietuvoje, privalome keisti dabartinį gyventojų pajamų apmokestinimą.

Ekonomikos augimui palankią mokesčių sistemą kurti padėtų ir kitos priemonės, ypač susijusios su administracinės naštos verslui mažinimu. Čia pirmiausiai praverstų natūra gaunamų pajamų administravimo tvarkos supaprastinimas, leidžiant įmonėms neapmokestinti darbuotojams teikiamos naudos natūra, jei ši neviršija nustatyto dydžio nuo bendrų įmonės darbo užmokesčio sąnaudų, taip pat pelno mokesčio lengvatą dėl naudų darbuotojams taikyti ne tik tais atvejais, kuomet sudaryta kolektyvinė sutartis, tačiau ir numačius naudų teikimą vidaus darbo tvarkose. Ekonomikos augimą skatintų ir tinkamos mokestinės sąlygos Lietuvos verslui eksportuoti į tas šalis, su kuriomis nėra pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Valstybė turėtų leisti Lietuvoje antrą kartą neapmokestinti pajamų, nuo kurių mokestis sumokėtas užsienio šalyse.

Pastebima, kad didelė administracinė našta verslui tenka ir siekiant pasinaudoti dalimi šiuo metu galiojančių mokestinių priemonių, kurios kaip tik ir turėtų skatinti įmonių ir valstybė pažangą. Pavyzdžiui, nors lengvatos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investuojančioms įmonėms iš principo yra geras sumanymas, pastebima, kad lengvata taikoma nepakankamai lanksčiai – naujos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios neuždirba pelno, lengvata negali pasinaudoti, nes ji taikoma pelno mokesčiui. Lengvatą sudėtinga administruoti, ji nepakankamai viešinama. Be to, pasitaiko, kad net ir pritaikytą MTEP lengvatą vėliau užginčija VMI specialistai. Taigi valstybei būtina galvoti ne tik apie vienas ar kitas priemones, bet ir tinkamą jų įgyvendinimą.

Tačiau siekiant pažangos link pakreipti šalies ūkį ir mokesčių sistemą reikia ne tik gerai pamatuotų pokyčių, bet, visų pirma, ryžto. Be jo tikrai nebus įmanoma įgyvendinti tokių metų metus aptariamų priemonių, kaip, pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas. O girdint kol kas labai jau atsargias finansų ministrės kalbas apie būsimos pertvarkos kryptis, kyla nuogąstavimas, kad ryžto imtis esminių pokyčių dar šią kadenciją galbūt ir nėra tiek jau daug.

Ir vis dėlto, ekonomikai traukiantis, investuotojams vis skeptiškiau vertinant ilgalaikes Lietuvos ūkio perspektyvas, šios toks stebuklas valdžios atstovams imantis ambicingos mokesčių reformos mūsų šaliai reikalingas labiau negu bet kada. Galime šio stebuklo, kaip toje L. Coheno dainoje, dar laukti ir laukti. Arba galime prisiminti, kad stebuklus paprastai reikia sukurti patiems.

Komentaro autorė – Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė