G. Ilekytė. Ar jau laimėjome energetinį karą?

Publikuota: 2022-12-02
Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ ekonomistė

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Rusijai beveik visiškai nutraukus dujų tiekimą Europai dar šių metų vasarą, valstybės desperatiškai bandė užpildyti dujų saugyklas artėjant žiemai, o energijos vartojimo ribojimai kai kurioms šalims atrodė kaip neišvengiama realybė. Visgi, pesimistinis scenarijus, kad Europa dėl energetinio karo dar šią žiemą panirs į gilią recesiją, o įmonės bus priverstos stabdyti gamybą dėl energijos trūkumo, tampa vis mažiau tikėtinas.

Nauji euro zonos pramonės, lūkesčių ir darbo rinkos duomenys piešia vis šviesesnį ateities scenarijų, nei buvo galima įsivaizduoti prasidėjus karui. Ir nors ilgi žiemos mėnesiai vis dar prieš akis, ar yra priežasčių manyti, kad Europai pavyko atlaikyti ir netgi įveikti Rusijos energetinį šantažą?

Šilti orai ir perpildytos saugyklos

Dar šių metų spalio pabaigoje žvelgdami į duomenis matėme akiai kiek neįprastą ir seniai regėtą vaizdą – dujų kainos ne tik buvo nukritusios į žemiausią lygį per dvejus metus, tačiau kelioms valandoms netgi buvo pasiekusios minusinį lygį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tam priežasčių galima rasti ne vieną. Visų pirma, dėl šilto rudens ir kiek vėliau nei įprastai prasidėjusio šildymo sezono dujų saugyklos buvo perpildytos. Tuo metu naujai atvykstančių dujų tiesiog nebuvo kur laikyti, ir suskystintas gamtines dujas gabenantys tanklaiviai buvo priversti rikiuotis eilėje jūroje. Net ir prasidėjus šildymo sezonui, Europos Sąjungos dujų saugyklos vis dar yra beveik pilnai užpildytos – jų užpildymo lygis šiuo metu siekia maždaug 95%.  

Antroji priežastis – prie saugyklų užpildymo prisidėjo ir išaugusi dujų kaina, kuri skatina vartotojus taupyti. Pavyzdžiui, gyventojai dažniau rinkosi sumažinti būsto šildymo temperatūrą, o įmonės bei valstybės institucijos diegė energetinio efektyvumo sprendimus, mažino gatvių apšvietimą ir temperatūros lygį baseinuose. 

Galiausiai, rankų sudėję nesėdi ir politikai bei sprendimų priėmėjai – aptariami ir diskutuojami techniniai sprendimai, kuriuos priima Europos Komisija, šalių energetikos ministrai. Yra teikiamos rekomendacijos, ieškoma sutarimų dėl to, kaip skaičiuoti kainas biržoje, pristatomi įvairūs kainų stabilizavimo instrumentai.

Ore tvyranti įtampa

Į Europą atėję žiemiški orai ir besilaikanti neigiama temperatūra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse priminė, kad šiais metais orai gali būti ne tik geriausias draugas, bet ir priešas. Tad pastarosiomis dienomis stebime, kaip dujų kaina ir vėl patraukė aukštyn.

Nepaisant to, kad dujų kaina nuo rugpjūčio mėnesį buvusių aukštumų sumažėjo beveik tris kartus, šiuo metu ji siekia daugiau nei 120 Eur/MWh. Žvelgiant istoriškai, ši kaina vis dar yra nepaprastai aukštame lygyje. Tuo tarpu vertindami ateities sandorius rinkose, galime matyti, kad žiemos mėnesiais dujų kaina, tikėtina, gali pakilti dar labiau.

Negana to, maždaug 80% sumažėję dujų srautai iš Rusijos netrukus gali dar labiau susitraukti jai pagrasinus, kad per Ukrainą einantis dujų srautas gali būti visiškai sustabdytas. Taigi, Europos gebėjimas atlaikyti paklausą tik iš dujų saugyklų ir atvežamų suskystintų gamtinių dujų dar turės būti išbandytas.

Maži džiaugsmai ir vis dar dideli iššūkiai

Šiltas ruduo, vėliau nei įprasta prasidėjęs šildymo sezonas, užpildytos dujų saugyklos bei nukritusios kainos teikia optimizmo, kad sunkios žiemos išvengsime. Visgi, šiuo metu neproporcingai didelė orų įtaka ekonomikai neleidžia pripažinti, kad blogiausia jau praeityje. O iškritęs pirmasis sniegas primena, kad „neįprastai šilta“ gali greitai tapti „neįprastai šalta“. Tad nei recesijos, nei energijos ribojimo tikimybė euro zonoje šią žiemą dar tikrai nedingo.

Negana to, šiam šildymo sezonui Europos saugyklos didžiąją dalimi buvo užpildytos rusiškomis dujomis. Kitą žiemą jau turėsime pasitikti be jų, o pavasarį saugyklų pildymo procesas ir vėl bus pradėtas iš naujo. Tad nors galbūt ir laimėsime šios žiemos energetinį mūšį, prireiks dar kelerių metų, kol artėjančią žiemą galėsime pasitikti nepalyginamai ramiau.

Ateitis yra šviesi

Išskirtinė geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Europos Sąjungos pašonėje kardinaliai pakeitė politinius bei ekonominius ES šalių santykius su šia šalimi. Vokietija, anksčiau importuodavusi maždaug 40% visų suvartojamų dujų iš Rusijos, šiuo metu sparčiai stato ne tik suskystintų gamtinių dujų terminalus, bet vysto ir atsinaujinančios energetikos išteklių projektus. Be to, yra sparčiai ieškoma naujų dujų tiekėjų ir jie randami.

Tad Europos šalys į gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą investuoja daug greičiau, nei buvo galima tikėtis. Remiantis Bruegel instituto prognozėmis, Europa 2024-2025 metais jau turės ir dujų perteklių. Įdiegti energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ilgesnėje perspektyvoje leis mažinti paklausą, o sparčiai statoma infrastruktūra padės apsirūpinti energijos ištekliais.

 Komentaro autorė – Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
05:50
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23
N. Roubini. Daugiau karo – didesnė infliacija

Visus 2022 metus infliacija sparčiai augo tiek pažangios ekonomikos, tiek besiformuojančios rinkos šalyse.

Nuomonės
2023.01.21
V. Juzikis. Kas laukia komercinio nekilnojamojo turto rinkos kylant palūkanoms?

SEB banko rudenį atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas...

Nuomonės
2023.01.20
Kol vieni remia, kiti kemšasi kišenes 4

Artėjant dešimtajam sankcijų paketui, kuris turėtų dar labiau užveržti apynasrį agresyviai Rusijai,...

Nuomonės
2023.01.20
Rasti darbuotojų: progas švaisto ir darbdaviai, ir valstybė 2

Darbdaviai vis ieško darbuotojų, o šie vis dairosi, kur įsidarbinti, bet galiausiai sukirsti rankomis...

Nuomonės
2023.01.19
B. Miežutavičius. Gėlas vanduo: potencialo kol kas neišnaudojame 2

Tolimojoje Islandijoje bet kuriam turistui, bet kuriame viešbutyje bene penkiomis kalbomis paryškintomis...

Nuomonės
2023.01.18
Išsilaikę iššūkių skersvėjuose

Didelė dalis Lietuvos įmonių 2022 m. finišo liniją kirto būdamos gana neblogos „sportinės formos“: susitraukė...

Nuomonės
2023.01.18
E. Burgis. Karas sandorių rinkos 2022-iaisias neišbalansavo, nors baimių buvo

Metams pasibaigus tradiciškai skaičiuojame viščiukus. Apžvelkime, kas įdomaus pernai nutiko sandorių rinkoje.

Nuomonės
2023.01.17
Malonūs žiemos siurprizai 29

Bliūkšta būgštavimai, kad atėjus šaltajam metų sezonui ir verslą, ir gyventojus prislėgs beveik nepakeliama...

Nuomonės
2023.01.17
Kiek laukti ir kada jau „laikas“? 4

Vis stiprėja abejonės dėl šios kadencijos valdžios ryžto įvykdyti savo programoje užsibrėžtą mokesčių...

Nuomonės
2023.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku