Niūrumoje randasi prošvaisčių
SEB banko apžvalgoje rašoma, kad pramonės įmonės 2022 m. antrąjį ketvirtį investavo 41% daugiau į ilgalaikį materialųjį turtą negu prieš metus, tačiau didžiausią įtaką tokiam augimui darė bendrovės „Orlen Lietuva“ investicijos. Daugiau negu prieš metus investavo baldų, plastikinių gaminių, transporto priemonių, optikos gamintojai.
Per šešis šių metų mėnesius daugiau negu prieš metus investavo baldų, maisto produktų, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos bendrovės. Tačiau labiausiai išsiskyrė Švedijos prekybos ir gamybos IKEA dirbančios baldų gamintojos. Pirmąjį pusmetį materialinės investicijos baldų gamybos sektoriuje viršijo 80,9 mln. Eur.
„Freda II“ gegužę baigė antro fabriko statybą Kauno LEZ, investicija siekė 25 mln. Eur. Rugsėjį oficialiai atidarytas SBA grupės baldų gamybos kompleksas „Inno Line“, į kurį investuoti 65 mln. Eur. Per atidarymą pabrėžta, kad „naujasis kompleksas bus vienas vėliavininkų priešakinėse linijose Lietuvai kovojant dėl pasaulinės baldų rinkos dalies“.
Iki šių metų pabaigos turėtų būti oficialiai atverta nauja VMG korpusinių baldų gamykla – „VMG Akmenės baldai“, jau pradėjusi gamybą. Investicijos į šį projektą sudarys apie 80 mln. Eur. Apie investicijas į gamybą skelbė „IKEA Industry Lietuva“ ir kt.
Kiek mažiau, 59,2 mln. Eur, per pirmąjį pusmetį investuota maisto gamybos sektoriuje. Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos bendrovių investicijos sudarė 34,99 mln. Eur.
Investicijų gausa nustebino tekstilės gamintojai, šiemet investavę daugiau nei chemijos ir chemijos produktų sektorius, – beveik 19 mln. Eur. Palyginkime: drabužių siuvimo įmonės, kurių gamybos apimtis šiemet traukiasi, materialinėms investicijoms skyrė mažiau kaip 5 mln. Eur.
Pirmąjį pusmetį mažiausiai investavo pagrindinių metalų gamybos įmonės (0,2 mln. Eur), vaistų pramonė apsiribojo 0,66 mln. Eur, materialinės investicijos elektros įrangos gamybos įmonėse taip pat buvo vienos mažiausių – 3,7 mln. Eur.
Lietuvos pramonė, gana gerai išgyvenusi pandemiją, tebėra vienas šalies ūkio variklių. Jai kompaniją palaikė informacinės technologijos, nekilnojamojo turto operacijos ir statybos.
Tačiau analitikai perspėja, kad ne visiems sektoriams pavyks taip sėkmingai išgyventi dabartinę energetikos krizę.
„Energetikos krizė veikia ir mūsų eksportuotojų konkurencingumą, sąnaudų eilutėse energetikos kainos išauga kartais, reikia pergalvoti daug ir stipriai savo veiklą, norint išlikti konkurencingam kitų šalių atžvilgiu“, – teigia Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Jos manymu, pramonei atkartoti sėkmės istorijos, kurią stebėjome per pandemiją, gal ir nepavyks, laukia šiek tiek vangesnė fazė.
Daugiau problemų gali kitąmet sulaukti eksportuotojai, pirmiausia dėl galimo ekonomikos susitraukimo Vokietijoje – pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje.
Tačiau, VŽ nuomone, yra ir guodžiančių žinių. Pavyzdžiui, nepasitvirtino prognozės, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje agresorių kaimynystė atbaidys užsienio investuotojus. „Investuok Lietuvoje“ pirmojo 2022 m. pusmečio duomenys nėra prasteni už pernykščius: tiek pačių projektų apimtis, tiek sukurtų darbo vietų skaičius nenusileidžia praėjusių metų rezultatams ir viršija 2020 m. rodiklius.
„Tai geras, palankus ir tinkamas signalas. Perspektyvos kaip šalies yra gana šviesios“, – sako ekonomistė.
Šiek tiek šviesos žiebia ir šiokie tokie signalai, liudijantys apie infliacijos mažėjimą, – tai rodo tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai. INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19%, o kitais metais – 5%.
