Ekomanipuliavimas – kirtis reputacijai
Beįsigalinti direktyva – naujoji ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) – numato, kad metinę tvarumo ataskaitą turės teikti visos didelės įmonės, o ataskaitų informacija turės būti palyginama, aiški ir be teiginių, kuriais verslas bando pasirodyti esantis tvaresnis, nei yra iš tikrųjų.
Naujoji direktyva nustatys vienodus bendrovių ataskaitų apie tvarumą standartus, o nauji reikalavimai bus taikomi daug didesniam skaičiui verslų, nei įpareigoja šiuo metu galiojanti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva.
Iniciatyvą tobulinti reguliavimą paskatino didėjantys vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) mastai, kai įmonės bando manipuliuoti tiksline auditorija – vartotojais ar investuotojais, pateikdamos netikslius ir faktinio pagrindo neturinčius teiginius, deklaruodamos verslo tvarumą, aplinkosaugą ar socialinę atsakomybę, ir tokiu būdu siekia save bei savo produktus pristatyti kaip tvaresnius, nei iš tiesų yra.
Klaidinantys teiginiai apie tvarumą yra paplitę maisto, tekstilės, buitinės chemijos pramonėje, finansų, automobilių, iškastinio kuro bei aviacijos sektoriuose.
Dažniausiai sutinkami žaliojo smegenų plovimo pavyzdžiai yra teiginiai apie plastiko pakuočių perdirbimą, pakuočių ar kitų gaminių ekologiškumą, taršių produktų kiekio mažinimą, įsipareigojimai iki nustatytos datos tapti neutraliems anglies dioksido atžvilgiu, taip pat reklamos apie ekologines iniciatyvas, nutylint, kad jas finansuoja aplinką teršiančios įmonės.
Tarp TOP 10 tarptautinių įmonių, kurios, kaip pastebėta, vykdė žaliąjį smegenų plovimą, minimos „Zara“, H&M, tarptautiniai bankai „JP Morgan“, „Citibank“, „Bank of America“, „Starbucks“, „Coca-Cola“ ir kt. Į šią „kompaniją“ patenka nemažai ir kitų garsių pasaulinių kompanijų.
Teisininkai primena: dalis iš paminėtų ekomanipuliavimu užsiimančių kompanijų veikia ir Lietuvoje, tad mūsų šalies vartotojai, tikėtina, taip pat gali susidurti su žaliuoju smegenų plovimu.
Šį lapkritį Europos Taryba ir Parlamentas turi patvirtinti galutinį direktyvos tekstą, o ES valstybės narės per 1,5 metų turės jos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę.
Teisininkai aiškina, kad CSRD smarkiai pakeis ir pačią įmonių atskaitomybę dėl tvarumo – ataskaitos turės apimti daug platesnius ir gilesnius bendrovių veiklos bei poveikio duomenis nei dabar: įmonės turės sukurti, palaikyti ir prižiūrėti išsamią informacijos apie tvarumą duomenų bazę.
„Daugeliui jų tai reikš didelius valdymo pokyčius ir pareikalaus papildomų žmogiškųjų resursų bei specifinių žinių, todėl verslas turėtų įsivertinti laukiančius pokyčius, iš anksto apmokyti atsakingą personalą, sukurti reikalingas duomenų bazes“, – nurodo Giedrė Domkutė, „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė, advokatė.
Europos Komisija teigia, kad naudos iš aukštos kokybės informacijos tvarumo klausimais teikimo gaus ir pačios įmonės: investicinių produktų, kuriais siekiama tvarumo tikslų, gausėja, vadinasi, tinkamai pateikta informacija apie tvarumą gali padidinti verslo galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu. Teikiama informacija apie tvarumą gali padėti bendrovėms nustatyti ir valdyti savo pačių riziką bei galimybes, susijusias su tvarumo klausimais.
Dabartiniai baziniai tvarumo informacijos reikalavimai galioja tik stambioms viešo intereso bendrovėms, turinčioms vidutiniškai daugiau nei 500 darbuotojų, t. y. daugiausia biržinėms didelėms įmonėms, bankams, draudimo bendrovėms.
Pagal naująją CSRD direktyvą ataskaitas pagal naująjį standartą privalės teikti ir visos kitos didelės įmonės, kurioms iki šiol tvarumo informacijos reikalavimai nebuvo keliami.
Didelėmis įmonėmis (ar jų grupėmis) direktyva laiko tas, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius per kalendorinius metus yra ne mažiau nei 250, metinė apyvarta viršija 40 mln. Eur, o balansinė turto vertė siekia 20 mln. Eur ir daugiau. Naujieji reikalavimai taip pat bus privalomi ir mažoms bei vidutinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje. Jie bus taikomi ir visoms draudimo įstaigoms bei kredito institucijoms, priimančioms indėlius ir teikiančioms paskolas, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.
Teisininkai pataria verslui ruoštis įgyvendinti šią direktyvą pradėti iškart po to, kai ji bus patvirtinta Europos Parlamente. Organizacijoms patariama pradėti nuo detalaus susipažinimo su direktyvos reikalavimais – tai padės nustatyti, kurie iš jų yra taikytini būtent tai įmonei, iš anksto pagalvoti ir apie ataskaitoms naudojamus skaitmeninius formatus.
Sankcijų pobūdį ir baudų dydžius už CSRD direktyvos reikalavimų pažeidimą nustatys kiekviena valstybė narė atskirai.
Manoma, kad tvarumo ataskaitų teikimas galėtų padėti išspręsti įsisenėjusią problemą, kai bendrovių teiginiai, tokie kaip „pasiekėme nulinę CO2 emisiją“ ar „užtikriname lyčių lygybę“, yra vienodi, tačiau kiekviena įmonė ar sektorius juos įvertina pagal pačių pasirinktus ir itin skirtingus, o kartais – ir spekuliatyvius rodiklius.
VŽ nuomone, sąžiningai parengtos tvarumo ataskaitos gali tapti dar viena veiksminga priemone įmonių reputacijai kurti, jai valdyti. Be to, kaip pabrėžia analitikai, jos suteikia ir galimybę efektyvinti veiklą bei mažinti jos sąnaudas. Įmonės, deklaruodamos savo poveikį aplinkosaugai, socialinei aplinkai ir valdysenai, kalbės apie tuos pačius rodiklius ir jų pateikiamus duomenis bus galima patikrinti ar objektyviai palyginti tarpusavyje.
