Valdžios žaidimai: slėpynės ir gumos tempimas
Kitų metų biudžeto projektą sukūrusi Vyriausybė tik pripažįsta, kad jis bus deficitinis, nes vien tik antiinfliacinėms priemonėms, kurių paketas taps sudėtine biudžeto dalimi, teks skirti ne mažiau kaip 1 mlrd. Eur. Visas viešųjų finansų deficitas gali pasiekti 4% bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mūsų išlaidos kitais metais tikrai bus didesnės nei valstybės biudžeto pajamos. Yra daug mitų, jog dėl infliacijos surenkame gerokai daugiau, yra perteklinių pajamų. Jų tikrai nėra, tiesiog biudžeto skylė išeina šiek tiek mažesnė“, – aiškina Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
Prezidentūra siūlo svarstyti galimybę numatyti dosnesnes padidėjusių energijos kainų kompensacijas ir kitas antikrizines bei antiinfliacines priemones, kartu nesibaiminti ir 6–7% BVP viešųjų finansų deficito.
Tačiau Vyriausybė į tai žvelgia atsargiai, nuolat kartodama, kad jos atsakomybė – parengti tvarų biudžetą, dirbtinai nedidinantį valstybės skolos. Tačiau, planuojant deficitinį biudžetą, vis tiek teks papildomai skolintis – svarstoma apie keletą milijardų eurų.
Dalis ekonomistų prezidentūros pasiūlymą turėti didesnį deficitą vertina skeptiškai.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, LRT sakė, kad „Lietuva gali dar daug pasiskolinti, nes skola tebėra santykinai maža, bet kiekvieną kartą, kai ta skola didėja, kai tik finansų rinkose atsiranda abejonių dėl kredito reitingo perspektyvų ar dėl to, kaip bus subalansuoti finansai ateityje, iškart didėja skolinimosi kaina“. Valstybės skolinimosi kaina nuo metų pradžios išaugo šešis kartus, bet pati skola yra viena mažiausių ES – šiuo metu siekia 40,3% BVP arba, vertinant nominaliai, sudaro apie 23 mlrd. Eur. Visos euro zonos skolos vidurkis sudaro apie 97% BVP.
Pasak N. Mačiulio, padvigubinti biudžeto deficitą nuo 3% iki 6% būtų labai rizikinga.
O ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad 6–7% deficitą Lietuva gali sau leisti.
„Nes jau turime ekonomikos sulėtėjimą, jau net keli ekonomikos sektoriai yra ties recesijos riba ir turime nemažai įmonių ir tų ekonomikos sektorių, kurie labai kenčia nuo energijos kainų augimo. Jeigu Lietuva dabar nedidintų išlaidų, nepadėtų šioms įmonėms ir šiems sektoriams, mes galų gale turėsime dar didesnę krizę, dar didesnį BVP kritimą, automatiškai – dar didesnį skolos santykį su BVP“, – prognozuoja jis.
Nors dar neviešinamas ir paramos verslui paketas, kai kurių ministrų teiginiai privertė energijos kainų į kampą stumiamus verslus sukrusti ir pradėti vertinti, ar jie galės pretenduoti į galimą paramą.
Preliminariai aiškėja, kad kai kurios paramos priemonės gali būti aktualios tik labai nedideliam skaičiui įmonių. Užsimenama apie galimą modelį, pagal kurį būtų atidėti mokesčiai verslui, jei jo išlaidos energijai viršija 10% sąnaudų. Skaičiuojama, kad tai gali būti aktualu apie 140 Lietuvos įmonių, visi kiti verslai liktų už borto.
Kaip VŽ paaiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos pasiūlymas dėl mokesčių atidėjimo paremtas Europos Komisijos (EK) patvirtintu laikinuoju karo komunikatu, kuriame įvardijamos galimos pagalbos priemonės, skirtos ekonomikai remti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir su ja susijusio gamtinių dujų bei elektros pabrangimo.
Pagal minėtą komunikatą mokesčių atidėjimus pritaikius tik 140-iai įmonių, reikiamo efekto nebūtų – mokesčiai būtų atidėti tik stambioms chemijos, plastiko, baldų gamybos ir panašioms bendrovėms, o visi kiti turėtų suktis, kaip išmano.
Tačiau, kaip pabrėžia Lietuvos verslo konfederacija (LVK), karas Ukrainoje ir energetinis Rusijos karas prieš Europą veikia iš esmės visus verslus, nepriklausomai nuo jų dydžio ir ekonominės veiklos. Pagal tai ir turėtų būti modeliuojamos pagalbos priemonės.
„Komunikato tekstą beveik atmintinai moku. Jis leidžia pagalbą verslui ir tiesioginėmis dotacijomis, mokesčių bei mokėjimų lengvatomis, taip pat grąžintinais avansais, garantijomis, paskolomis ir kt.“, – vardija Darius Gudačiauskas, „KG Group“ priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius.
Tai, anot jo, reiškia, kad ES valstybė narė gali sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, akcizus energijos ištekliams, teikti įmonėms dotacijas ir subsidijas, kaip jau padaryta Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Be to, komunikatas leidžia pagalbą ne vien bendrovėms iš itin paveiktų ekonomikos sektorių pagal komunikato priede nurodomus NACE kodus, bet ir visoms, kurios dėl karo patiria sunkumų.
Marius Dubnikovas, ekonomistas, LVK viceprezidentas, mano, kad Lietuvos valdžia, projektuodama paramos priemones krizės ištiktam verslui, neturėtų labai rūpintis saugikliais ir kontrolės užtikrinimu. Šiuo atveju svarbiau palaikyti įmonių gyvybingumą.
VŽ nuomone, valdžia akivaizdžiai vėluoja – kai daugiau nei pusė ES šalių (15 iš 27) ne tik pasitvirtino, bet jau ir įgyvendina verslo paramos planus, Lietuvoje vis dar tenka apie tai tik spėlioti. Ir laukti.
Stebina dar ir tai, kad nuo kovo 24 d., kai buvo išleistas minėtas EK komunikatas, Lietuva neatliko jokių veiksmų, nepatvirtino jokių realių pagalbos priemonių.
Įmonės praneša jau mažinančios gamybą, kai kurios planuoja ją stabdyti, o artėjantis šildymo sezonas dar labiau komplikuos verslo padėtį. Ekonomistai perspėja: Lietuva praranda konkurencingumą – jau vien dėl to, kad turime pašonėje Lenkiją, kur energija gerokai pigesnė.
Verslas ne tik laukia mokestinių atidėjimų, kurie jau ir turėjo būti pradėti taikyti, – siūloma nedelsti su kitomis paramos priemonėmis: pradėti apyvartinių lėšų atkūrimo programas, apsispręsti dėl subsidijų, grįžti prie prastovų.
REKOMENDUOJAME
