Nedžiuginanti lyderystė
Eurostato duomenimis, infliacija rugpjūtį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje pakilo iki 9,1% nuo 8,9% liepą.
Baltijos šalys atsidūrė euro zonos šalių smaigalyje, kur kainos rugpjūtį Estijoje pakilo net iki 25,2% (nuo 23,2% liepą), Lietuvoje ūgtelėjo iki 21,1% (nuo 20,9%). Tiesa, Latvijoje infliacija rugpjūtį sumažėjo iki 20,8% (nuo 21,3%).
Infliacija Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, paskutinį vasaros mėnesį pakilo iki 8,8% nuo 8,5% liepą. Mažiausiai vartotojų kainos pagal SVKI rugpjūtį tarp 19-os euro zonos šalių išaugo Prancūzijoje (6,5%), kuri yra antra didžiausia ekonomika euro zonoje, taip pat Maltoje (7,1%).
Ekonomistai prognozavo, kad rugsėjis galėtų būti tas mėnuo, kai aukštumas Lietuvoje pasiekusi infliacija turėtų pradėti ristis žemyn.
Tačiau pigimo ženklų nerodantys energijos ištekliai linkę paneigti optimistiškesnes prognozes, bent jau Baltijos šalyse.
„Ne paslaptis, kad krizė mums gresia iš dviejų šaltinių: ekonomikos nuosmukio pirmaujančiose šalyse ir infliacijos“, – teigia Raineris Katelis, Postimees.ee apžvalgininkas.
Ne paslaptis ir tai, kad mažos ekonomikos, tokios kaip Estija ar Lietuva, priklauso nuo kitų stambių šalių. Didelį susirūpinimą šiandien kelia Vokietija ir Kinija, didžiausios pasaulyje pramoninių prekių tiekėjos. Tad jų ekonomikos būklė itin svarbi šalims, kurios gyvena daugiausia iš apdirbamosios gamybos ir pramoninių prekių eksporto.
Kinijos ekonomikos augimo rezultatai šiemet gan prasti ir tai palieka pėdsaką pasaulio ekonomikoje. Tačiau ateinantiems metams jau įžvelgiama gana teigiamų šios šalies ekonomikos perspektyvų.
Vokietijai gresia ekonomikos krizė, daugiausia dėl sunkumų verslo sektoriuje, kuriuos lemia didėjančios energijos kainos. Nors privatiems namų ūkiams Vokietijos vyriausybė rado sprendimą, kaip subsidijomis padėti išvengti blogiausio, neapsispręsta, kaip remti įmones.
Tačiau ekonomistai tikina: nepaisant trumpalaikių pavojaus ženklų Vokietijos ir Kinijos ekonomikoms, artimiausių metų perspektyvos joms yra gana teigiamos.
Vokietija stebėtinai greitai sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Kaip ir Kinija, ji pastaraisiais dešimtmečiais daug investavo į atsinaujinančiąją energiją. Praėjusiais metais pusė Vokietijoje suvartotos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad šalis turi galimybę „patogiai“ išgyventi ateinančią žiemą ir be rusiškų dujų, rašo Vokietijos viešasis transliuotojas „Deutche Welle“ (DW).
Vokietija šiuo metu yra užpildžiusi daugiau nei 90% savo gamtinių dujų saugyklų talpos, rašo DW, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ (AGSI) skelbiama informacija.
Tikimasi, kad iki lapkričio bus užpildyta 95% rezervų.
„Jeigu viskas pavyks, atsargos Vokietijoje yra didelės, ir jei mums kiek pasiseks su orais, mes turėsime galimybę patogiai išgyventi žiemą“, – teigė ministras.
Nors minėtose dviejose svarbiose ekonomikose artimiausių metų perspektyvos yra gana teigiamos, Baltijos šalis toliau kankina sparčiai augančių kainų problema. Lietuvos Vyriausybė ėmėsi priemonių, padėsiančių privatiems namų ūkiams sušvelninti padidėjusių energijos kainų smūgį, tačiau kažkodėl mažai diskutuojama apie itin sparčiai kylančias prekių kainas. Beje, anot R. Katelio, tas pats – ir Estijoje.
Kainos sparčiai kyla ir kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, infliacija yra dvigubai didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Prekės iš esmės yra tos pačios. Mūsų darbo užmokestis nedidėja taip sparčiai. Energijos kainos taip pat beveik nesiskiria.
Problema ta, kad maža ekonomika yra ypač pažeidžiama dėl konkurencijos stokos ir susitarimų dėl kainų. Be kita ko, kyla klausimas – ar taip sparčiai šuoliuojančios kainos visiškai nerūpi Konkurencijos tarybai?
VŽ nuomone, Vyriausybė galėtų paieškoti būdų, kurie padėtų sulėtinti kainų augimą, – galbūt reikėtų geresnių antimonopolinių teisės aktų, galbūt įvesti laikinas viršutines būtiniausių prekių ir paslaugų kainų ribas ir kt.
Nuolatinis didelis kainų augimas stabdo ir vartojimą, ir verslo investicijas. Jei tai tęsis ir toliau, tai net atsigaunančios didžiosios ekonomikos mums nebepadės.
