Š. Andriukaitis-Sutkus. 5 žingsniai, kuriuos ministras prival(ėj)o padaryti energetinei krizei suvaldyti

Publikuota: 2022-09-10
Asm. archyvo nuotr.
svg svg
Asm. archyvo nuotr.
Nepriklausomas rizikos analitikas

Šalį purtanti energetinė krizė dar kartą atvėrė politikų nekompetencijos skrynią. Net ir valdančioji partija, kurios pagrindinis arkliukas ilgus metus buvo kova su Rusijos energetika ir kuri turėjo būti geriausiai pasiruošusi tokią krizę atremti, antrą mėnesį klampina visą Lietuvą į vis gilesnę pelkę. 

Dėl absoliučios nekompetencijos jau turime kone aukščiausias elektros kainas Europoje, o gerokai pavėluotas energetikos ministro krizės suvaldymo planas labiau primena pirmoko parengtą energijos taupymo lankstinuką.

Nauja energetikos realybė ypač skaudžiai kirto verslui – įmonės jau kalba apie prastovas ar bankrotus, tačiau ministro „plane“ be lengvatinių paskolų atsinaujinančių šaltinių statybai - jokių kitų priemonių nėra.

Maža to, jis giriasi, kad planas viešame sektoriuje sutaupys 100 mln. Eur per dvejus metus, bus numatytos (vis dar neįvardinto dydžio) kompensacijos gyventojams. Premjerė miglotai kalba, kad joms bus paskirta iki 1 mlrd. Eur. Tačiau šie skaičiai atrodo įspūdingai tik nieko apie tai nesuprantantiems – prie dabartinių rinkos kainų visi Lietuvos vartotojai už elektrą ir dujas sumokės nuo 3 mlrd. Eur iki 6 mlrd. Eur (taip, milijardų!) daugiau, palyginti su prieškriziniais metais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Į bedugnę Lietuvą vairuojantis ministras bejėgiškai skėsčioja – atseit Lietuva neturi jokių svertų kainoms suvaldyti. Suprask, yra pasaulinė „laisva rinka“, prieš kurią Lietuvos vyriausybė yra bejėgė. Tačiau tai – elementarus propagandinis lozungas, kuriuo kaip figos lapeliu siekiama eilinį kartą pridengti problemos sprendimų stoką arba jų neišmanymą. Tik priminsiu, kad laisva rinka negali veikti, jeigu neveikia jos kritiniai elementai normaliais komerciniais pagrindais. Todėl esant dabartinėms energetinio karo sąlygoms valstybės įsikišimas yra ne tik reikalingas, bet ir privalomas.

Tad ką ministrui reikia padaryti, kad suvaldytų krizę ir sumažintų visų sąskaitas bent perpus?

Pirma – paskelbti „nepaprastosios padėties“ ekvivalentą energetikos sektoriuje. Tokios padėties paskelbimas leistų priimti sprendimus greitai čia ir dabar, nedarant visų įprastomis aplinkybėmis reikalingų teisinių žingsnių. Tinkamas energijos išteklių rinkos funkcionavimas yra turbūt vienintelis, be tiesioginio įsitraukimo į karą, tikrai kritinis valstybės integralumui veiksnys, todėl nepaprastosios padėties įvedimas šiuo atveju yra teisiškai daug labiau pateisinamas nei analogiški Vyriausybės veiksmai migrantų ar COVID-19 pandemijos „krizių“ metu. Deja, bet visiškai nesuprantama, kaip partija, kuri taip mėgsta nepaprastąsias padėtis, to vis dar nesugebėjo padaryti.

Antra – nelaukiant Europos Komisijos sprendimų įdiegti Baltijos šalių lygiu modifikuotą ispaniško elektros kainų lubų variantą pikinio suvartojimo metu. Pikinės elektros kainas „pririšus“ prie Lenkijos elektros kainų, elektrą Baltijos rinkoje atpigintume bent 50% ir minimaliomis sąnaudomis sutaupytume kelis milijardus eurų. O tam tereikės kelių dalykų:

  1. Susitarti su Latvija ir Estija, kad jų ribiniai pajėgumai netiektų į biržą paraiškų, viršijančių kainą Lenkijoje, o jei tie pajėgumai vis tik būtų reikalingi gamybai – bendrai kompensuoti kaštų skirtumą.
  2. Fiziniams elektros perdavimo srautams Baltijos šalyse taikyti tik kaštų kompensavimo principą, taip kiek įmanoma atpiginant elektros perdavimą sistemoje.
  3. Kainai pasiekus lubas, apriboti elektros eksporto galimybes iš Baltijos šalių visomis kryptimis.
  4. Grąžinti į aktyvų rezervą užkonservuotus senus Elektrėnų blokus gamybai naudojant mazutą bei susitarti su lenkais dėl papildomo kritinio rezervo.

Ministro gąsdinimai, kad apribojus elektros kainas mes rizikuojame neturėti elektros arba, dar juokingiau, subsidijuosime Švediją – absoliučiai neturi pagrindo. Skandinavijos šalys turi augantį žemos savikainos elektros gamybos pajėgumų perteklių, todėl joms pardavinėti elektrą Baltijos šalims buvo ir bus pelninga – jie pardavinėjo 2019 metais, kai kaina buvo 30 Eur / MWh, su džiaugsmu pardavinės ir dabar po 150–250 Eur / MWh.

Trečia – pripažinti, kad elektros rinkos liberalizavimas šiomis aplinkybėmis buvo klaida, ir imtis reguliuoti dominuojančio tiekėjo „Ignitis“ kainodarą bei maržas. Tai Lietuva bet kuriuo atveju privalės padaryti, nes 70% vartotojų turinti įmonė liko tokiu pačiu monopoliu, kokiu buvo prieš Vyriausybės realizuotą „liberalizavimą“.

Be to, nedelsiant (bent metams į priekį) reikia mažinti įvairias tarifines dedamąsias, o kur įmanoma – subsidijuojant tarifo „deficito perkėlimo“ principais, visus sutaupymus perkeliant buitiniams ir verslo vartotojams retroaktyviai nuo 2022 m. liepos 1 dienos. Kartu laikinai mažinti tą patį PVM iki 9% visiems vartotojams, kas palengvintų smulkaus ir vidutinio verslo padėtį.

Ketvirta  – kuo greičiau, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. sausio 1 d., bendradarbiaujant su „Nordpool“ birža įvesti į prekybą elektros rinkos sintetinius ateities sandorius (vadinamuosius „forward‘us“) Baltijos šalių vartotojams.

Sandorių kainodarai būtų taikomas veidrodinis principas, atspindint kainas Skandinavijos šalyse ir Lenkijoje, pridedant perdavimo sąnaudas, o fizinio sandorių realizavimo administravimo, rinkos likvidumo palaikytojo ir „paskutinio tiekėjo“ (angl. „supplier of last resort“) funkciją atiduodant ESO.

Būtent galimybės užsikontraktuoti elektrą ateities periodams nebuvimas yra Baltijos šalių verslo Achilo kulnas ir tai buvo viena iš „Perlo Energijos“ pasitraukimo iš rinkos priežasčių bei šiuo metu yra pagrindinis „Litgrid“ viršpelnių šaltinis.

Pažymėtina, kad Vokietijoje, Lenkijoje bei Skandinavijoje verslai yra užsikontraktavę didžiąją dalį reikalingos elektros metams ar keliems į priekį, o Lietuvoj – tik parai į priekį. Analogišku principu ten elektros energijos gamintojai ir tiekėjai yra užsikontraktavę žaliavų, reikalingų tai elektrai gaminti, kiekius ir kainas. Todėl šiuo metu ten esantys verslai to energijos kainų šuolio vis dar nejaučia, skirtingai nei Lietuvoj, kur tokios galimybės niekada nebuvo, ir kainos smogia konkurencingumui visa jėga.

Penkta  – pertvarkyti saulės elektrinių reguliavimą, kad užkurtas 2 GW statybos vajus nevirstų dar viena paslėpta kaštų bomba visiems vartotojams. Dabartinis „pasaugos“ modelis akivaizdžiai skatina spekuliacinį bumą, kai tikimasi prie esamų rinkos kainų „atmušti“ investiciją per porą metų.

Pagrindinė modelio yda – vadinamasis elektros „pasaugojimas“, kai iš vartotojo paimama elektra vasarą jam turi būti „sugrąžinta“ tuo metu, kai jis negamina, t. y. žiemą. Jau dabar gamybos pajėgumų trūkumu besiskundžiantis ministras turėtų visiems potencialiems investuotojams į saulės gamybą suprantamai paaiškinti, iš kur jis paims 2 GW papildomų elektros pajėgumų šaltuoju metų periodu, kai elektros suvartojimas yra pikinis, kad pasigamintų tuos „grąžinamus“ elektros megavatus. Manau sutiksite, kad artimiausiu metu Lietuvoje saulė nesiruošia žiemą šviesti labiau nei vasarą.

Komentaro autorius – Šarūnas Andriukaitis-Sutkus, nepriklausomas rizikos analitikas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku