Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios

Publikuota: 2022-07-27
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
Virdžinijos Sandraugos universiteto ekonomikos profesorius
Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis
Kauno technologijos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas dėl precedento neturinčių sankcijų, kurias įvedė JAV ir jų sąjungininkės, efektyvumo. Rublio kursas, sausio mėn. sudaręs 75 rublius už dolerį, kovo mėn. smuko iki 135 rublių už dolerį. Nuo tada jis padidėjo iki 55 rublių už dolerį, t. y. buvo gerokai didesnis nei prieš invaziją. Nors gamybos apimtis ir nėra įspūdinga, ji taip pat nepatyrė didelio nuosmukio.

Ar tai reiškia, kad sankcijų režimas neveikia? Mes taip nemanome.

Vertinant sankcijas ir jų efektyvumą reikia atsižvelgti į jų netiesioginį pobūdį. Nors jos buvo įvestos reaguojant į Rusijos invaziją, jų pobūdis yra ekonominis, todėl jų veikimas yra lėtas. Negalima tikėtis, kad jų poveikis pasimatys taip pat greitai, kaip ir karinio puolimo. Jų tikslas – be to, kad atgrasytų agresorius ir nubaustų Rusijos elitą bei jo draugus, – yra apriboti ekonominę veiklą. Tikimasi, kad sumažėjus ekonominei veiklai, sumažės ir karinė galia.

Tačiau tai negali įvykti per naktį. Šalies ekonomiką silpninančios priemonės, pavyzdžiui, Vakarų bendrovių pasitraukimas iš Rusijos, menkina šios šalies galimybes mokėti kariams ir gaminti ginkluotę. Eksportą ribojančios priemonės riboja Rusijos galimybes įsigyti ginklų ir technologijų iš užsienio. Importą ribojančios priemonės riboja Rusijos galimybes išlaikyti pramonės objektus ir gaminti aukštųjų technologijų karinę įrangą. Bene labiausiai nukentėjo aviacijos sektorius, dėl detalių trūkumo taip pat buvo labai apsunkinta automobilių ir tankų gamyba bei remontas. Rusija yra netgi priklausoma nuo Vakarų bendradarbiavimo, kad galėtų toliau eksportuoti gamtines dujas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau visi šie veiksniai Rusijos gebėjimą kariauti mažina tik palaipsniui, menkindami jos logistinius ir techninius pajėgumus. Maskva tai supranta ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija dabar taip aktyviai kaunasi Ukrainos Rytuose, tikėdamasi, net ir atsisakius pradinių vilčių užimti Kyjivą, pasiekti pergalę, kol jos kariniai pajėgumai dar neišseko.  

Vis dėlto Rusijos ekonomikai sankcijos jau padarė neabejotiną ir didžiulę žalą, kuri ilgainiui išryškės dar labiau. Jos akcijų rinka, kuri atspindi ne tik dabartines, bet ir būsimas ekonomines sąlygas, neatsigauna nuo vasario mėn. Didžiosios tarptautinės įmonės pasitraukė iš šalies ir išsivežė savo praktinę patirtį. Be to, valiutos kurso atsigavimą visų pirma lėmė ne kas kita, o finansinės sankcijos.

Kartu Putino režimą džiugina vienas svarbus teigiamas momentas. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, per pirmuosius keturis karo mėnesius Rusijos pajamos iš naftos ir dujų pardavimo padidėjo 50%. Taip įvyko nepaisant JAV draudimo pirkti Rusijos naftą bei dujas ir dalinio ES draudimo pirkti naftą. Spartus kainų augimas ir padidėjęs Indijos ir Kinijos pirkimas iki šiol su kaupu kompensavo eksporto į ES ir JAV apribojimus.

Tačiau net ir šis pajamų padidėjimas susijęs su dviem esminėmis išlygomis.

Pirma, užsienio valiuta naudinga tik tada, kai ją galima panaudoti importuojamoms prekėms pirkti arba atsiskaityti su šalies subjektais. Rusija daugiausia importuoja apdirbamosios gamybos produktus, įskaitant svarbiausias automobilių ir tankų gamybos dalis. O Rusijos importas apskritai sumažėjo kone perpus. Netgi importas iš Kinijos sumažėjo drastiškai.

Vakarų sankcijos yra plataus masto – dėl jų sunku importuoti net iš trečiųjų šalių. Kai sankcijos paliečia pakankamai produktų ir paslaugų, pavyzdžiui, finansus, draudimą ir laivybą, jos iš esmės veikia kaip antrinės sankcijos be diplomatinių išlaidų, susijusių su antrinėmis sankcijomis. 

Europos gamtinių išteklių vartotojai mažina savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, nors šis procesas ir vyksta palaipsniui. Siūloma imtis politikos priemonių, kurios visai neseniai atrodė neįsivaizduojamos. Vokietija atnaujina anglimis kūrenamų elektrinių eksploatavimą. Nyderlandai svarsto galimybę padidinti dujų gavybą prieštaringai vertinamame Groningeno telkinyje, nepaisant susirūpinimo dėl žalos, kurią padarė žemės drebėjimai, kilę dėl neseniai vykdytų gręžimo darbų.

Tačiau šios priemonės ir toliau prieštaringai vertinamos ir joms įgyvendinti reikia laiko, o kol kas pagrindinis Rusijos įtakos šaltinis tebėra energijos tiekimo Europai kontrolė. Vertinant didžiajai žemyno daliai smogusios infliacijos aspektu energetikos vaidmuo yra itin svarbus, todėl artėjant žiemai drastiškas rusiškos energijos atsisakymas kels dar daugiau problemų, jei nebus užbėgta už akių Rusijos veiksmams.

Tad taip, mechanizmai veikia laipsniškai ir gana lėtai. Karys laiku negauna atlyginimo, sugenda mašina, kurios negalima suremontuoti, nes trūksta atsarginių dalių, sudėtingos elektroninės sistemos pradeda gesti, nes Rusija nebegali gauti programinės įrangos dalių. Mechanizmams reikalingas kruopštus planavimas, gebėjimas numatyti Rusijos atsaką ir atsižvelgti į trečiųjų šalių reakciją. Ir nors jie papildo Ukrainos veiksmus karo lauke, jie negali jų pakeisti. Ukrainos laisvę gina Ukrainos vyrai ir moterys mūšio lauke, jiems kovoti vis labiau padeda Vakarų ekonominė galia.

Tad laukite, kol ši ekonominės kovos forma atsipirks, ir stiprinkite ją, kai tik tai politiškai priimtina.

Bene daugiausia vilčių teikiančios galimybės sugriežtinti dabartines sankcijas yra tolesni veiksmai energetikos ir finansų srityse. Energetikos sektoriuje tai galėtų būti laipsniškas Rusijos naftos ir dujų eksporto į Europą embargo įvedimas, jei pavyktų įveikti vidaus pasipriešinimą. Panašų vaidmenį galėtų vaidinti naftos ir dujų importo tarifai, dėl kurių galima gauti mokestinių pajamų ir jas panaudoti pragyvenimo lygio problemoms spręsti. Ne tokie tiesioginiai būdai galėtų būti sąlyginio deponavimo režimo, kurio tiesiogiai nekontroliuotų Rusija, įvedimas siekiant perimti Rusijos pajamas, arba didesnis dėmesys įmonėmis, padedančiomis Rusijai eksportuoti jūroje išgautą naftą į ne Europos šalis. Finansų srityje sankcijos galėtų būti taikomos likusiems didiesiems Rusijos bankams, Vakarų įmonių investicijoms Rusijoje ir sandoriams rubliais.

Jei sankcijos neveikia pakankamai greitai, paspartinkite jų taikymą.

Komentaro autoriai – Olegas Korenokas, Virdžinijos Sandraugos universiteto ekonomikos profesorius; Swapnilas Singhas, Kauno technologijos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas; Stanas Veugeris, Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis 

Originalus straipsnis: „Foreign Policy“: https://foreignpolicy.com/2022/07/18/russia-ukraine-war-sanctions-gas-crisis/

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Sagatauskas. Geresnių laikų mažmeninėje prekyboje ir vėl reikės palaukti

Šie metai turėjo tapti fizinės prekybos ir paslaugų renesansu. Po kelerius metus trukusių pandemijos...

Nuomonės
2022.08.19
Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
2022.08.19
A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
2022.08.18
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 16

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
2022.08.18
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku