D. Misiūnas. Tvarumas versle: prievolė ar pranašumas?

„McKinsey“ apklausa parodė, kad 66% pirkėjų (iš jų 75% millenials’ų) pirkdami vertina tvarumo kriterijų. Visgi didžioji jų dalis nežino, kaip įsitikinti, kad produktas iš tiesų yra tvarus. Kadangi aplinkosauginiai, socialiniai ir valdysenos aspektai tampa vis svarbesni visuomenei, verslai taip pat seka šias tendencijas. Kalbant apie ESG versle, čia vis dar dominuoja prioritetas rinkodarai (produktų ir darbdavio) ir komunikacijai.

Reguliavimas atsilieka, todėl verslai veikia savo iniciatyva ir nuožiūra kažkur pilkojoje zonoje. O tai neišvengiamai sukuria prielaidas greenwashing’ui. Visgi reguliatoriai jau imasi ryžtingesnių veiksmų. Štai SEC (JAV rinkos reguliatorius) pirmą kartą istorijoje skyrė 1,5 mln. USD baudą bankui „BNY Mellon“ už neteisingai pateiktą ESG informaciją. Tuo tarpu Vokietijos reguliatorius (remiantis vidinio informatoriaus pranešimu) dar šį antradienį surengė reidus „Deutsche Bank“. Vadovas atsistatydino po kelių valandų.

Suklumpa net ir patys pažangiausi ir didžiausi, tokie kaip VW, H&M, IKEA. Lietuvoje taip pat turime pavyzdžių, kurių ryškiausias – „Grigeo“.

Kol nėra aiškaus reguliavimo, reikalauti atsakomybės yra darbuotojų, klientų, investuotojų ir ekspertų darbas. Beveik visi iki šiol žinomi skandalai ir buvo išaiškinti tokių aktyvistų, dažniausiai – aplinkosaugininkų ir mokslininkų. Labai svarbus ir investuotojų-aktyvistų vaidmuo. Pavyzdžiui, „Shell“ teismo procesas, kai investuotojai-aktyvistai nurodė valdybai padidinti CO2 mažinimo tikslą, kad atitiktų Paryžiaus susitarimą. Tokio reikalavimo pasekmė – pakeisti du „ExxonMobil“ valdybos nariai.

JAV per metus inicijuojama daugiau nei 500 aktyvistų kampanijų, skirtų pakeisti strategijas, M&A planus, valdybų sudėtis ar vadovybę. Aktyvistai taip pat reikalauja rasinės lygybės („Google“) ar žmogaus teisių („Apple“) auditų. Ne visais atvejais jiems pavyksta užsitikrinti didžiųjų fondų palaikymą, tačiau sėkmingų atvejų skaičius nuolat auga.

ESG žymėtos investicijos auga milžinišku greičių ir siekia 35 trilijonus USD (trečdalis visų fondų valdomų investicijų), tačiau ir čia netrūksta greenwashing’o. Pavyzdžiui, 421 iš 593 (70%) fondų su ESG ženkleliu neatitinka Paryžiaus klimato susitarimo kriterijų. Jų neatitinka ir 72 iš 130 (55%) klimato fondų.

Profesionalūs investuotojai žino ir vertina ESG savo investicijose, tačiau nėra linkę aukoti grąžos dėl tvarumo – nors 75% pritaria, kad tvarumas svarbiau už trumpalaikį pelną, panašiai tiek pat (81%) nelinkę aukoti daugiau nei 1% grąžos dėl ESG (PWC apklausa). Tuo tarpu tik 24% iš apklaustų mažmeninių investuotojų galėjo atsakyti, kas yra ESG, ir tik 21% teisingai nurodė, ką reiškia raidės E, S ir G. Vienas CFO dalijosi patirtimi, kad per 1.200 pristatymų investuotojams tik tris kartus gavo klausimą apie ESG.

Pagrindinė problema – aptakios formuluotės ir vertinimai. Dažnai taikomas best in class principas – mažiausiai teršiantis traktuojamas kaip „švarus“. Kita problema – akcentas į E, bet silpnas dėmesys S ar G. Štai 2022 m. gegužę „Tesla“ buvo pašalinta iš S&P ESG sąrašo dėl trūkumų socialinėje ir valdysenos dalyje, kas sulaukė piktos Elono Musko reakcijos, apeliuojant į „ExxonMobil“ aukštą poziciją sąraše.

Kita problema – „purvini“ aktyvai iškeliami iš listinguojamų kompanijų į privačias tam, kad būtų galima „užsidėti“ sustainable investing etiketę. Tačiau tai CO2 išmetimų nemažina. „Black Rock“ CEO Larry Finkas teigia, kad sąžiningi žalieji investuotojai padeda kompanijoms transformuotis mažinant taršą, o ne tiesiog parduoda jų akcijas.

Karas Ukrainoje neaplenkė ir ESG temos. Pagrįstai keliamas klausimas, ar kompanijos, tęsiančios veiklą Rusijoje, laikosi gerosios ESG praktikos? Be to, kyla diskusija, kad gynybos pramonė patenka į ESG investicijų sąvoką. Pavyzdžiui, SEB bankas, vos prieš metus savo fondams uždraudęs pirkti gynybos pramonės akcijas, balandžio 1 d. pakeitė savo poziciją.

Šiuo metu nėra vienos matavimo ir atskleidimo metodikos, o duomenys dažniausiai priklauso pačioms kompanijoms. Savanoriškas sertifikavimas negali būti matomas kaip alternatyva vieningam privalomam reguliavimui. Tiesą sakant, neretai kompanijų tvarumo įsipareigojimai apsiriboja ataskaitų rengimu, tačiau tai tas pats, kaip kad, įsipareigojęs laikytis dietos, pultum skaičiuoti kalorijas, bet nenustotum valgyti bandelių.

Jau dabar aišku, kad ESG atskaitomybė taps tuo, kas šiandien yra finansinė atskaitomybė, – tam reikia ruoštis. Reguliavimas pasivys ir sulauksime dar daugiau skandalų bei teismų. Jau dabar skaičiuojama, kad ESG skandalai kainavo apie 500 mlrd. USD vertės S&P sąrašui. VW „Dieselgate“ ar „Shell“ teismo nuosprendis yra tik iliustracija.

Ko reikia, kad ESG atskaitomybė veiktų:

a)       Įmonės turi viešai atskleisti duomenis aiškiai, standartizuotai (ne taip, kaip pačios nori) ir suprantamai;

b)      Klientai, darbuotojai ir investuotojai turi reikalauti atsakomybės – tam reikia supratimo ir kritinio mąstymo;

c)       Tvarumas turi tapti strategijos dalimi.

Taigi, šiuo metu tvarumas verslų yra matomas kaip galimybė rinkodarai ir komunikacijai, išpildant minimalias privalomas sąlygas – teikiant savęs vertinimo ataskaitas. Ar gali tvarumas virsti privalumu?

Tyrimas, atliktas Harvardo ir Londono verslo mokyklos mokslininkų, naudojant „MSCI ESG Ratings“ daugiau nei 3.800 kompanijų duomenis, nustatė, kad ilgainiui įmonės, veikiančios toje pačioje industrijoje, pradeda taikyti panašius tvarumo standartus, t. y. atsiranda „geroji praktika“, kuri yra daugiau prievolė ir nesuteikia strateginio pranašumo. Visgi, tos įmonės, kurios geba tvarumą padaryti strateginiu išskirtinumu (sunkiai nukopijuojamu), demonstruoja geresnius grąžos ir įverčio rodiklius.

Tam, kad įmonėms nereiktų klaidžioti tarp sąvokų ir greenwashing’u bei ataskaitomis dangstyti savo trūkumų, jos turėtų pradėti nuo esmės – apsispręsti, kokia yra jų veiklos prasmė. 2019 m. „British Academy“ apibrėžė, kad viso verslo paskirtis yra rasti pelningus būdus spręsti planetos bei žmonių problemas ir nesipelnyti jų sąskaita. Kiekviena kompanija turi rasti savo unikalią prasmę ir tuomet tvarumas iš prievolės taps natūralia verslo dalimi, kuriančia vertę.

 

Komentaro autorius – Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius