R. Vilpišauskas. Ar Vakarų sankcijos Rusijai yra efektyvios?

Publikuota: 2022-04-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Po to, kai Rusija pripažino dalį Rytų Ukrainos teritorijos „respublikomis“ ir pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, ES, JAV, Jungtinė Karalystė bei kitos Vakarų šalys greitai ėmėsi ekonominių ir finansinių sankcijų Rusijos pareigūnų, finansų, verslo organizacijų atžvilgiu. Girdėjome daug pareiškimų apie beprecedentes ir maksimalaus poveikio sankcijas. Jas lydėjo smunkantis rublio kursas, eilės prie bankomatų Rusijoje, augančios produktų kainos ir tuštėjančios parduotuvių lentynos. Įsivyravo nuostata, kad Rusijos vadovybei pavyko grąžinti savo šalį į sovietmečio laikus – tik ne geopolitinės galios ir įtakos zonų pasidalijimo požiūriu, o šalies visuomenės gyvenimo kokybės požiūriu.

Tačiau einant laikui ir karui tęsiantis ima atrodyti, kad kalbos apie Rusijos ekonomikos žlugimą buvo pernelyg ankstyvos. Rusijos institucijos sugeba laiku grąžinti skolas, rublio kursas grįžo į prieškarinį lygį, o „The Economist“ teigimu, Rusijos BVP balandžio pradžioje buvo 5% didesnis nei prieš metus. Susidaro įspūdis, kad Rusijos ekonomika yra atsparesnė, nei daug kam atrodė (o jos karinių pajėgų kokybė prastesnė, nei prognozavo Vakarų gynybos analitikai). Ar tikrai Vakarų sankcijos Rusijai neturi prognozuoto poveikio?

Atsakant į šį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių. Pirma susijusi su tuo, jog sankcijos Rusijos atžvilgiu turi reikšmingų išimčių ir viena iš jų yra susijusi su tebesitęsiančiu iškastinio kuro importu iš Rusijos į ES šalis. Rusijos gamtinių dujų, naftos, anglių, taip pat retųjų metalų eksportas į ES leidžia jai kasdien uždirbti šimtus milijonų dolerių ir eurų. Siekdami išvengti reikšmingo neigiamo ekonominio poveikio sau, ES šalių politikai toliau leidžia Rusijai tokiu būdu pildyti biudžetą. Žinoma, Rusijai padeda ir toliau vykstanti prekyba su Kinija bei Indija, kurios neprisijungė prie Vakarų sankcijų. Tačiau šio veiksnio nereikėtų pervertinti, nes Rusijai eksportas į ES yra reikšmingesnis nei prekyba su Azija. O ir grasinimai atsisakyti JAV dolerio, euro ir kitų Vakarų valiutų naudojimo nėra taip paprastai įgyvendinami, kaip bando parodyti Rusijos ir Kinijos vadovai. 

Kita aplinkybė susijusi su tuo, kad politikų Vakaruose vieši pareiškimai dažnai būna atitrūkę nuo vėliau juos sekančių praktinių sprendimų. Pavyzdžiui, į Rusijos pradėtą karą pirmosiomis jo dienomis labai ryžtingai reagavo Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas, pareiškęs apie būtinybę įvesti griežtas sankcijas Rusijos pareigūnų ir oligarchų atžvilgiu bei padėti Ukrainai ir pabėgėliams iš jos. Tačiau netrukus jis susilaukė ne tik opozicijos, bet ir savo partijos kolegų kritikos už tai, kad praktiniai Jungtinės Karalystės vyriausybės veiksmai smarkiai atsiliko nuo jos deklaracijų. Neseniai portalas Politico, remdamasis Vokietijos žiniasklaida, citavo šalies muitinės pareigūną, pripažįstantį, kad sankcijos prieš Putiną ir Rusijos oligarchus neturi jokio didesnio poveikio, nes Vokietijos institucijoms trūksta gebėjimų, informacijos ir teisinių priemonių tam, kad jos praktiškai tas sankcijas galėtų įgyvendinti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Galiausiai, dar viena aplinkybė susijusi su tuo, kad didžiausias Vakarų jau įvestų ir taikomų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai ir karo pramonei taps matomas tik per ilgesnį laikotarpį. Jei sankcijos būtų dar labiau plečiamos – po vis naujai atskleidžiamų Rusijos kariuomenės žiaurumų Ukrainoje tai vėl svarstoma – jų poveikis taptų spartesnis. Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau susilaukė Vakarų žiniasklaidos dėmesio už parodytą iniciatyvą visiškai atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos. Įsibėgėjančios diskusijos apie tai kitose ES šalyse tik spartės, nes norą tęsti verslo ryšius su Rusija mažina ne tik jos brutalūs veiksmai Ukrainoje, bet ir Rusijos vadovo pareiškimai apie atsiskaitymą rubliais už iš Rusijos perkamus išteklius. Kuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Vakarų valstybės vis daugiau investuos į ilgalaikį ekonominį atsisiejimą nuo Rusijos. 

 

Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku