Rusiška ruletė Putino ekonomikoje
Vakarų sankcijos, įvestos šaliai agresorei, nuvarė jos rublį į iki šiol neregėtas žemumas. Ir, kaip prognozuoja ekonomistai, dugno dar nematyt.
Ericas Werkeris, Simono Fraserio universiteto Williamo Saywellio tarptautinio verslo profesorius, prieš keletą dienų rašė: vertinant pagal šiandienos (kovo 10 d.) valiutų kursą, Rusijos ekonomika būtų 22-a pagal dydį pasaulyje, o jos bendrasis vidaus produktas (BVP) nebūtų daug didesnis nei Ohajo valstijos.
Matyt, Kremliaus šeimininkui neduoda ramybės toli praeityje buvusi SSRS ekonominė „šlovė“, kai ji buvo antra ekonomika pasaulyje – po JAV. Tiesa, tai buvo išties seniai – apie 1957-uosius.
Putinas į šalies vadovo sostą atsisėdo po 1998 m. finansų krizės. Ir iškart įsijautė į šalies gelbėtojo vaidmenį, pažadėjęs užtikrinti neregėtą ekonomikos augimą. Iš dalies vykdyti šį pažadą jam padėjo kylančios žaliavos kainos – kaip žinoma, būtent žaliavos buvo ir yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis. Ne veltui šalis vadinama didele degaline – net ir menka jos pramonės dalis remiasi importuotomis technologijomis. Įskaitant ir naftos gavybą.
Kol tęsėsi žaliavų kainų superciklas, Putinas buvo „ant žirgo“ – pasak E. Werkerio, iki XXI a. pradžios Rusijos BVP padidėjo keliskart ir grąžino Rusijai pasaulinę reikšmę, suteikdamas perkamąją galią jos vidurinei klasei.
Pakilimas nebuvo ilgas – 2013 m. pradėjus ekonomikai svyruoti, šalies valdovo kėdės įsikibęs buvęs KGB karininkas ėmė ieškoti naujų „pergalių“, kad neleistų išblėsti jo menamai supergaliūno šlovei. Akys nukrypo į seniai išsvajotą svetimos žemės kampelį – Krymą. Jo aneksija turėjo atkurti Rusijos, kaip „didžiosios galios“, statusą.
Bet cariukas, kaip tikras grobuonis, užsiėmęs imperinių ambicijų tenkinimu, nepastebėjo, greičiau – nesuvokė, kad ekonomika pradeda smigti žemyn. Riedėti nuo kalno jai tada padėjo Vakarų finansinės ir ekonominės sankcijos, įvestos Rusijai už jos agresyvią politiką. Euforijos apimtas pseudoimperatorius tuomet drąsino šalies piliečius, o dar labiau – save, kad visą užsienio importą greitai pakeis savos gamybos produkcija ir pan. Panašu, kad ir pats Putinas tuo mažai tikėjo.
Šių metų vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainą gali būti paskutinė vinis į Rusijos ekonomikos karstą. Šalis susilaukė tokių žiaurių sankcijų, kokių iki šiol istorija nežinojo. Savo stiprumu jos pralenkė net iki šiol stipriausiomis buvusias sankcijas dar vienai pasaulio atskalūnei – Šiaurės Korėjai. Smogta beveik visiems sektoriams – nuo finansų iki pramonės ar paslaugų. Vakarų pasaulis nusigręžė net nuo Rusijos kultūros ir sporto.
Grįžtant prie smilkstančios šalies-agresorės ekonomikos reikalų matyt, kad net optimistiškiausi ekonomistai neduotų už jos ateitį nė sudilusio grašio. Kokioje vietoje netolimoje ateityje atsidurs Rusija, galima būtų burti nebent iš kavos tirščių. Silpstanti ekonomika stumia žemyn ir rublio kursą – prognozuojama, kad už vieną JAV dolerį gali reikėti atseikėti net 500 rusiškų rublių-mediniokų.
Domino efektas jau įgauna pagreitį: neregėto masto Rusijos izoliacija sumažins jos ekonominį konkurencingumą ir vidutinės trukmės laikotarpiu dar labiau padidins ekonominį atotrūkį nuo pirmyn žengiančių šalių.
Putino užmojų fiasko iliustruoja ir į Ukrainą pasiųstos kariuomenės būklė - rusų kariams trūksta maisto, jie plėšia parduotuves, siautėja nuo karo baisumų pasitraukusių ukrainiečių namuose: tuština šaldytuvus ir, kabindami šaukštais rastą uogienę, stebisi, „kaip gerai ukrai gyvena“. Šalis, pasiuntusi savo orkų pulkus užkariauti svetimų žemių, pati neturi kuo jų maitinti - tenka kaulinti maisto iš Kinijos...
Štai ir visa botoksinio cariuko šalies „galybė“.
E. Werkeris primena: Robertas F. Kennedy kadaise pasakė, kad BVP neatsižvelgia į daugelį mums rūpimų dalykų, pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo. Rusijos rinkos BVP kritimas negali apibūdinti žmogiškosios tragedijos, vykstančios ir toliau vyksiančios šalyje.
Tačiau, VŽ nuomone, Rusijos ekonomikos saulėlydis ir BVP kritimas aiškiai parodo, kad Putino pretenzijos į „teisėtumą“ per ekonominę veiklą yra visiškai sugriautos. Kadangi „didžiosios galios statusas“ yra glaudžiai susijęs su ekonomine galia, Putino pseudoteisėtumo šaltinis, kurstantis nacionalistinį pasididžiavimą, dabar taip pat atrodo visiškai užakęs.
Imperatoriumi tapti panūdęs neįžvalgus Rusijos cariukas įvėlė šalies ekonomiką į rusiškos ruletės žaidimą, kurio padarinius teks srėbti, ko gero, ne vieną dešimtmetį. O pergalės laurų užsigeidęs agresorius galės matuotis vietą istorijos šiukšlyne.
REKOMENDUOJAME
