D. Palavenis. Maži, bet svarbūs žingsniai, stiprinantys nacionalinę gynybos pramonę
Tyrėjai išskiria, kad didelį ir teigiamą postūmį nacionalinės gynybos pramonės inovacijų vystymuisi Izraelyje yra davusi privaloma karo tarnyba. Šiuo metu šauktiniai kariai tarnauja du ir atskirais atvejais daugiau nei du metus, o populiacijoje yra labai maža dalis apskritai kariuomenėje netarnavusių piliečių. Pakankamai ilgos tarnybos kariuomenėje metu izraeliečiai ne tik įgyja drausmės, reikiamų įgūdžių, iš arčiau susipažįsta su kariuomenėje naudojama ginkluote, bet ir gali įsivertinti, kokie jos patobulinimai yra reikalingi. Tad nenuostabu, kad po tarnybos kariuomenėje daugelis asmenų, atėję dirbti į gynybos pramonės įmones arba prisijungę į startuolių bendruomenę, bando siūlyti variantus, siekiant patobulinti esamą ginkluotę ar naudojamas kariuomenėje sistemas bei teikia siūlymus naujo tipo ginkluotės kūrimui.
Remiantis šiuo Izraelio pavyzdžiu niekas nesiūlo Lietuvoje ilginti nuolatinės privalomosios karo tarnybos laiko ar keisti švietimo programas aukštosiose mokyklose. Veikiau yra siūloma optimaliau išnaudoti turimas kompetencijas ir pagerinti informacijos apsikeitimo greitį tarp suinteresuotų pusių. Suinteresuotos pusės tai - kariai, kurie kiekvieną dieną susiduria su ginkluote ir žino, kokie patobulinimai leistų jiems būti technologiškai pranašesniems už oponentą, tai - mokslininkai, kurie puikiai išmano technologijas, bet stokoja praktinio pritaikymo idėjų, gamintojai, kurie galvoja apie naujus, paklausius gaminius, ir investuotojai, kurie ieško, kur įdarbinti finansinius resursus.
Tad yra būtina sudaryti galimybes Lietuvos kariuomenės kariams iškomunikuoti ne tik technologinius poreikius, bet ir pasidalinti idėjomis, kurios leistų patobulinti šiuo metu naudojamas sistemas ar duotų impulsą naujų technologijų, ginkluotės tipų kūrimui. Šio žingsnio praktinis įgyvendinimas galėtų būti (1) atviros duomenų bazės sukūrimas, kurioje Lietuvos kariuomenės specialistai galėtų pasidalinti savo mintimis, ir (2) kas pusmetį vykstančių kariuomenės inovacijų dienų atviro tipo renginių vykdymas.
Į inovacijų dienas būtų kviečiami Lietuvos mokslo, pramonės bei investuotojų atstovai - jie turėtų galimybę išklausyti autorių siūlomas naujas idėjas saugumo srityje. Be abejo, dėl tolimesnio siūlomų produktų ar sprendimų vystymo, galimo bendradarbiavimo sprendimą priimtų dalyviai, savarankiškai įsivertindami kiekvieno iš produktų perspektyvą bei rizikas.
Šiame etape Krašto apsaugos ministerija skatintų dalyvių savalaikį apsikeitimą informacija. Tikėtina, kad šio renginio metu užsimezgusi partnerystė taptų pagrindu dalyvauti būsimuose MILinvest, DIANA (NATO), Europos gynybos fondo ar kitose finansinėse iniciatyvose, siūlančiuose įgalinti gynybos ir saugumo sektoriuje kuriamas inovacijas.
Prioritetų nustatymas bei būtinybė stebėti technologijų, kariavimo būdo pokyčius
Šiuo metu net kelios ES ir NATO iniciatyvos siekia nustatyti reikšmingas pokyčio technologijas (angl. Emerging disruptive technologies), nulemsiančias ateities karybos vystymąsi. Tuo tarpu Lietuvoje į tokią perspektyvą yra žiūrima labai atsargiai, neišsamiai vertinama, kokias karines technologijas ateityje reikia turėti, siekiant užsitikrinti technologinį pranašumą prieš potencialų oponentą. Pokyčio technologijų prioritetų sąrašas leistų savalaikiai prie minėtų technologijų vystymo prisijungti kariuomenei, nacionalinėms mokslo, pramonės institucijoms bei investuotojams.
Remiantis NATO Mokslo ir technologijų organizacijos pokyčio technologijų stalo pratybų pavyzdžiu yra tikslinga Lietuvoje surengti panašaus tipo pratybas. Tokio tipo pratybų metu būtų plačiai diskutuojama, būtų moduliuojamos įvairios situacijos, kurios leistų apsispręsti, į kokias pokyčio technologijas vertėtų investuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Papildomai pratybų metu būti vertinami ir kaimyninių ES/NATO valstybių bei potencialių oponentų nusistatyti technologijų vystymo karinėje pramonėje prioritetai. Technologinių prioritetų išgryninimas leistų suformuoti tinkamą Nacionalinę gynybos ir saugumo pramonės strategiją, identifikuoti potencialius pokyčius švietimo, inovacijų skatinimo bei kitose srityse.
Nusistačius prioritetus juos būtų privaloma ne tik puikiai išmanyti, bet ir savalaikiai įvertinti jų reikšmingumą kovos veiksmų vedimui ateityje. Šiai funkcijai atlikti būtų tikslinga turėti institutą krašto apsaugos sistemos viduje arba jungtinę instituciją, kurioje darbuotųsi įvairių ministerijų atstovai bei ekspertai. Ši institucija taip pat būti atsakinga už startuolių, gynybos pramonės įmonių, investuotojų supažindinimą su prioritetiniame sektoriuje vykstančiais pokyčiais bei atsiveriančiomis galimybėmis. Izraelio atveju, jų Gynybos ministerijos struktūroje galima pamatyti atskirus departamentus, kuruojančius atskiras technologijų kryptis, pvz. tankų ir šarvuočių direktoratą.
Tikėtina, kad visų siūlomų žingsnių įgyvendinimas leistų tikėtis gerų rezultatų, kurie ne tik sustiprintų nacionalinės gynybos pramonės kompetencijas bei konkurencingumą, bet ir sudarytų sąlygas aprūpinti Lietuvos kariuomenę inovatyvia ginkluote ar sistemomis.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
