Tūnantiesiems po lapu – reputacijos nuostoliai
Tyrime vertinta 40 didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių. Jų interneto svetainėse žiūrėta, kiek informacijos lietuvių kalba jos atskleidžia apie tai, kaip užkerta kelią korupcijai, kiek informacijos skelbia apie akcininkus, struktūrą ir finansus.
Sergejus Muravjovas, TILS vadovas, konstatuoja: verslo požiūris į skaidrumą ir korupcijos prevenciją keičiasi gerąja linkme.
„Šiemet pirmą kartą iš kelių bendrovių išgirdome paraginimą eiti dar giliau ir vertinti dar daugiau dalykų. Tai gali būti dar didesnės antikorupcinės brandos požymis ir patogesnis santykis su savo vaidmeniu visuomenėje, – komentuoja S. Muravjovas.
Pasak jo, vis daugiau verslų skelbia savo elgesio kodeksus, būdus, kaip galima pranešti apie negeroves darbo vietoje, taip pat – kurioms verslo asociacijoms priklauso.
Šiais metais bendras įmonių skaidrumo vertinimas pasiekė 56 balus iš 100 galimų, o 2019 m. jis buvo 36 balai, 2017 m. – 32, 2014 m. – 22.
Beveik trečdalis įmonių surinko maksimalų šimto balų skaičių. Užpernai maksimumą gavo tik trys bendrovės, pagerinusios rezultatus vertinimo metu.
Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad verslas supranta, žmonės vis labiau vertina skaidriai ir etiškai veikiantį verslą.
Palyginti su ankstesniais metais, įmonės labiausiai pasitempė sąžiningumo politikos srityje. Jos daugiau skelbia apie būdus, kaip užkerta kelią korupcijai savo veikloje.
TILS skaidrumo tyrime penkios iš 40-ies įmonių surinko nulį balų. Trys iš jų arba visai neskelbė informacijos, arba neturėjo informacijos lietuvių kalba. Tarp tokių atsidūrė Registrų centrui ataskaitas teikiančios, mokesčius Lietuvoje mokančios bendrovės: vaistinių verslo „Euroapothecos“ grupei Lietuvoje priklausanti didmeninės prekybos vaistais bendrovė UAB EVD, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Baltic Petroleum“, „Autobrava“ ir „Baltijos autonuoma“.
Anot tyrimo autorių, nulis yra žemiausias tyrime įmanomas balas. Jį gavusios įmonės arba viešai nepateikė jokios TILS ieškomos informacijos arba, dviejų įmonių atveju, neturėjo savo interneto svetainių.
Tiesa, kai kurioms įmonėms šio tyrimo metodika kelia abejonių.
Egidijus Jaseliūnas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas, įsitikinęs, kad apie skaidrumą ir atsakingumą reikia kalbėti, tačiau konkrečiai šio tyrimo metodika kelia abejonių, nes buvo vertinta tik informacija lietuvių kalba ir tik tokia, kuri paskelbta įmonių interneto svetainėse.
„Esame tarptautinė kompanija, taigi mūsų politika yra turėti vieną svetainę anglų kalba ir taip užtikrinti, kad klientai, tiekėjai ir partneriai visose pasaulio šalyse patogiai prieitų prie aktualiausios informacijos, įskaitant ir mūsų, kaip atsakingo, skaidraus verslo, įsipareigojimus, politikas ir ataskaitas“, – komentuoja jis.
TILS vadovas neslepia, kad organizacija sulaukia klausimų iš įmonių, kokia kalba būtina pateikti informaciją.
„Mes atsakome, kad skaidrumo kalba Lietuvoje yra lietuvių. Man regis, tai prasmingas pokalbis, nes savo metodologijoje nusprendėme taikyti lietuvių kalbos reikalavimą, tai – valstybinė kalba, nesukurianti jokių barjerų pasidomėti ir suprasti, ką korupcijos prevencijos atžvilgiu daro viena ar kita įmonė“, – sako S. Muravjovas.
Linas Liktorius, KPMG Lietuvoje Mokesčių skyriaus direktorius, pažymi, kad skaidrumas yra svarbus siekiant didesnio pasitikėjimo. Skaidrumo reikšmė didėja, nes šiuo metu yra įgyvendinamos iniciatyvos yra susijusios su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais. Tam tikriems sektoriams ar įmonėms jau dabar taikomi šių sričių rodiklių vertinimo ir atskleidimo reikalavimai.
Skaidrumo vengiančios įmonės dažniausiai neteikia ir metinių finansinių ataskaitų Registrų centrui, nors tai ir privaloma prievolė. Po „lapais“ tūnantis verslas nesuinteresuotas atskleisti jokios informacijos, todėl beprasmiška tikėtis, kad tokie slapukai turės savo svetaines ar kad jose pateiks sąžiningus duomenis.
Daiva Lialytė, komunikacijos agentūros „Integrity PR“ vadovė, pabrėžia, kad skaidrumas svarbus kiekvienam verslui, kuriam rūpi kurti gerą savo reputaciją.
„Vienas svarbiausių reputacijos kriterijų pasauliniuose tyrimuose yra valdymas (angl. governance), kur svarbūs trys kriterijai: etiškas elgesys, skaidrumas ir sąžiningumas. Dabar ypač svarbus yra skaidrumas, kai daug duomenų galima susirinkti iš viešosios erdvės, ir jei įmonė atvirai jų nepateikia, kyla daug klausimų“, – teigia D. Lialytė.
Pasak jos, dera galvoti ir apie į darbo rinką ateinančią jaunąją kartą, kuriai skaidrumas, sąžiningumas, atsakingas elgesys, verslo etika yra gerokai svarbesni ne ankstesnėms kartoms. Nelinkusios eiti skaidrumo keliu įmonės rizikuoja pralošti konkuruodamos dėl talentų.
Dar vienas aspektas – nemažai didžiųjų įmonių, kurioms svarbus skaidrumas, skelbdamos įvairius konkursus trečiosioms šalims, tokių dalykų reikalauja jau ir iš potencialių partnerių.
„Siekti geros reputacijos be skaidrumo – misija neįmanoma. Savo ruožtu įmonių puslapiai internete – verslo vizitinė kortelė“, – priduria D. Lialytė.
VŽ nuomone, kalbant apie TILS tyrimą ir kritiką jam išsakančius verslininkus, aišku, kad kiekvienas tyrimas turi ir pliusų, ir minusų, tačiau šiuolaikiniame informacijos gausa pasižyminčiame pasaulyje normalus, neturintis ko slėpti verslas teikia informaciją apie save svetainėje ar bent ją turi. Žinoma, svetainės nebuvimas nepažeidžia jokių taisyklių ar teisės aktų, tačiau tai rodo nenorą būti atviriems tiek su verslo partneriais, tiek su vartotojais. Tikroji skaidrumo vertė – didesnis pačių įmonės darbuotojų, partnerių, galiausiai – visuomenės pasitikėjimas.
