G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?
Dėl šių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų daugelis šalių, įskaitant ES ir Jungtines Amerikos Valstijas, jau pritaikė ir ekonomines sankcijas, kurios stabdo ekonominį bendradarbiavimą su Baltarusija. Tikėtina, kad situacijai nesikeičiant spaudimas Aliaksandro Lukašenkos režimui ir toliau didės. Kokios įtakos tai turės Lietuvai?
Lietuva turi vieną iš atviriausių pasaulio ekonomikų, kurios pagrindinė varomoji jėga yra eksportas. Nors lietuviškų prekių eksportas į likusį pasaulį šiemet siekia rekordines aukštumas, eksporto augimas į Baltarusiją sustojo. Atrodo, kad politinė įtampa turėjo tiesioginį poveikį prekių srautui į Baltarusiją dar iki paskelbiant ekonomines sankcijas.
Prekių eksportas į Baltarusiją sudaro tik apie 3%, skaičiuojant visą Lietuvos eksportą. Negana to, liūto dalį, maždaug 85%, sudaro reeksportas. Taigi, į šią kaimynę Rytuose eksportuojame vos kiek daugiau nei 0,5% Lietuvoje pagaminamų prekių, kurių didžiąją dalį sudaro menką pridėtinę vertę kuriančios prekės, pavyzdžiui, geležis, plastikas ar popierius.
Paslaugų eksportas į Baltarusiją Lietuvai išlieka svarbesnis nei prekių eksportas ir sudaro kiek daugiau nei 4% viso mūsų šalies paslaugų eksporto. Tai nestebina, kadangi didelė Lietuvos geležinkelių tranzito dalis yra prekės, daugiausia trąšos bei nafta, gabenamos iš Baltarusijos į Kaliningradą, o trečdalis Klaipėdos jūrų uosto transporto srautų yra taip pat kroviniai iš Baltarusijos.
Taigi, neigiamą poveikį labiausiai pajustų valstybės įmonės – Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas, o poveikis prekybai būtų pakankamai nežymus. Žinoma, norėdamos sumažinti nuostolius, sankcijų paveiktos transporto bei krovos įmonės turės rasti būdų, kaip prisitaikyti ir ieškoti prekybos partnerių kitose šalyse.
Praėjusiais metais darbuotojų iš Baltarusijos dalis Lietuvoje išaugo iki daugiau nei 36% visos užsienio darbo jėgos. Didžioji jų dalis dirba transporto bei statybos įmonėse. Visgi atrodo, kad Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą tampa vis sudėtingiau, ypač po to, kai režimas apribojo piliečių galimybes išvykti iš šalies. Palikti šalį sausuma leidžiama tik kartą per šešis mėnesius, tuo tarpu ES uždraudė Baltarusijos vežėjams patekti į savo oro erdvę ir oro uostus.
Todėl emigracija tapo nelengva užduotimi baltarusiams, net jei jie ir turi darbo užsienyje sutartis. Sumažėjusi darbo jėgos pasiūla iš Baltarusijos gali prisidėti prie ir taip opios darbuotojų trūkumo problemos.
Lietuva, kuri su Baltarusija yra išvysčiusi glaudžiausius ekonominius ryšius iš visų Baltijos šalių, nuo sankcijų nukentės labiausiai. Visgi atrodo, kad neigiamas poveikis bus sutelktas į vos kelis ūkio sektorius, didžiąja dalimi tai — transporto ir krovos įmonės, o potenciali žala visai šalies ekonomikai bus nedidelė.
Žvelgiant ilguoju laikotarpiu, Lietuva turėtų daug daugiau naudos, jeigu kaimynė Rytuose būtų ne autoritarinio valdymo ir skurdžios bei stagnuojančios ekonomikos šalis, bet proeuropietiška ir demokratinė valstybė, kurios pragyvenimo lygis galėtų artėti prie ES vidurkio.
Komentaro autorė — Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
