Pigumas traukiasi į antrą planą - ieškomi talentai
Apie TUI atsigavimą byloja naujausia Pasaulinių investicijų ataskaita (World Investment Report 2021), kurią kasmet rengia Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros padalinys (UNCTAD).
Pažymima, kad pasaulinis TUI srautas 2020 m. smuko 35%, iki 1 trln. USD, kai ikipandeminiais 2019 m. jis siekė 1,5 trln USD.
UNCTAD ekonomistai dabar prognozuoja, kad TUI apimtys 2021 m. ims vėl ims kopti aukštyn ir ūgtels 10–15%, palyginti su pernykščiu lygiu, o 2022 m. tokios investicijos galėtų vėl pasiekti 2019 m. fiksuotą lygį
„Investuok Lietuvoje“ (IL) duomenimis, 2020 m. į Lietuvą buvo pritraukti 42 TUI projektai, kuriuos įgyvendinus per kelerius metus bus sukurtos 4.229 darbo vietos.
Nuo sausio iki birželio 18-os dienos yra pradėtas 21 tiesioginių užsienio investicijų projektas, planuojama sukurti 2.802 darbo vietas.
Gediminas Koryzna, IL laikinasis generalinis direktorius, VŽ komentuoja, kad šiuo metu išties jaučiamas spartus investicijų atsigavimas: tai matyti vien iš gaunamų užklausų ir suaktyvėjusių plėtros procesų. Be to, užsieniečiai planuoja atgaivinti dėl pandemijos suspenduotus investicinius planus.
Taip pat vis daugiau šalių laisvina karantino reikalavimus keliaujantiems, todėl po truputį daugėja fizinių ar hibridinių vizitų. Pradedami rengti fiziniai tarptautiniai verslo renginiai.
IL vadovas teigia, kad šiuo metu vyksta derybos su keliomis didelėmis gamybinėmis įmonėmis, matomas didžiulis verslo paslaugų sektoriaus suaktyvėjimas. Pasitikėjimą Lietuva demonstruoja ne tik naujai prisijungusios užsienio kapitalo įmonės, bet ir senbuviai.
Pasak G. Koryznos, investicijų agentūra, žiūrėdama į ilgalaikę perspektyvą, vadovaujasi principu, kad TUI pritraukimas valstybei kuria vertę, kai kasmet pritraukiamas pastovus gana aukštas investicijų srautas.
„Ilguoju laikotarpiu bėgame maratoną, o ne sprintą, siekdami kasmet sukurti daugiau nei 3.000 darbo vietų, inicijuoti daugiau nei 30 TUI projektų ir pritraukti per 100 mln. Eur kapitalinių investicijų. Tačiau svarbiausia mums, kad už šių skaičių būtų aukštą pridėtinę vertę kuriantys projektai, kurie leistų mokėti didesnius atlyginimus“, – pabrėžia IL vadovas.
Kaip rodo praktika, pažangios, į aukštą pridėtinę vertę orientuotos technologijų, gyvybės mokslų, paslaugų ir gamybos įmonės, ieškodamos vietos investicijoms, šalyse-pretendentėse vertina visą kompleksą dedamųjų: svarbūs yra kaštai, mokestinė sistema etc. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir talentų, specialistų skaičius bei išvystyta infrastruktūra – kova dėl talentų aštrėja visame pasaulyje. Kol kas specialistų parengimo kokybė bei pasiūla ir toliau yra vienas esminių Lietuvos patrauklumo aspektų.
Tačiau konsultantai perspėja: investuotojai jau signalizuoja apie sparčiai mažėjančius tam tikrų kompetencijų specialistų skaičius. Tad Lietuvai, norint išlaikyti ir stiprinti savo konkurencingumą, artimiausiu metu būtina maksimalų dėmesį skirti rekvalifikacijos, profesinio orientavimo ir talentų pritraukimo iš užsienio sritims.
VŽ pritaria ekspertams, akcentuojantiems, kad norint sulaukti sėkmės, pritraukiant investicijas ateityje, reikia ilgalaikių tvarių sprendimų ir labai rimto profesinio orientavimo jaunuoliams, kad nenorėtų visi būti „influenceriai“.
„Kol kas valstybė neįgali pasirašyti Švietimo susitarimo, universitetai ruošia tai, ką nori (arba kokius dėstytojus turi ir nori išlaikyti), centralizacijos ir išteklių valdymo politikos nėra, visi žiūri savo uodegos“, – apgailestauja Andrius Francas, personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris.
