Ministerijos pozicija: jums reikia, jūs ir rūpinkitės
Apklausus kelias institucijas ir įmones, paaiškėjo, kad niekas apie jį negirdėjo. Ir tik vakar vakarop Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) trumpai atsakė turinti tokį laišką: toliau – pačių įmonių rūpestis.
Vasario pabaigoje visos Bendrijos šalys gavo eurokomisaro Thierry Bretono laišką, rašo latviškas portalas „lsm.lv“. Teigiama, kad Baltijos šalys kartu su Šiaurės šalimis laikomos potencialia vakcinų gamybos vieta Šiaurės Europoje. Jau žinoma, kad apie galimybes gaminti vakciną EK pranešė Latvija ir Suomija.
Susitikime su Rygoje apsilankiusiu T. Bretonu dalyvavo didžiausios Latvijos farmacijos kompanijos – „Olainfarm“, „Grindex“ ir „Pharmidea“. Jos nutarė suvienyti jėgas, kad kartu galėtų dalyvauti Europos apsirūpinimo vakcina plane. Įmonių vertinimu, Latvijoje vakcinos išpilstymas galėtų prasidėti per artimiausią pusmetį.
Verslo iniciatyvą palaiko ir šios šalies Ekonomikos ministerija – pasak jos atstovų, išnaudojant šalies biomedicinos pramonės pajėgumą, mokslininkų potencialą ir didžiulę farmacijos pramonės kompetenciją, šalis pasirengusi ir gaminti vakciną, beje, ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų ligų. Skaičiuojama, kad vakcinų gamyba galėtų prasidėti maždaug po trejų metų.
VŽ pradėjus domėtis EK nario laiško likimu Lietuvoje, teko klaidžioti labirintais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), parą mąsčiusi, paaiškino, kad jokio pasiūlymo iš EK negavo, ir pasiūlė kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
Gytis Andrulionis, VVKT viršininkas, sako taip pat apie tai nieko negirdėjęs. Bet, anot jo, farmacijos įmonių plėtra labai atitiktų ir EK farmacijos strategiją. Taip pat Lietuvos sumanios specializacijos kryptis, kurių viena svarbiausių artimiausių septynerių metų laikotarpiu taps sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
„Kryptis labai gera ir jeigu Lietuva yra gavusi pavedimą išsiaiškinti galimybes, tikrai turėtume pasinaudoti“, – svarsto G. Andrulionis. Pasak jo, prieš metus, kai prasidėjo pandemija, tarnyba apklausė gamintojus Lietuvoje, kas norėtų ir galėtų užsiimti vakcinos gamyba. Atsiliepė kelios įmonės. Tačiau tuo viskas ir užsibaigė.
Panašu, kad niekas taip ir nepasikeitė. Vakar vakarop EIM atsiuntė trumpą atsakymą — pasirodo, eurokomisaro laišką ji vis dėlto yra gavusi. „Ministerija nurodė įmones, kurios galėtų ir svarstytų dalyvavimą vakcinų gamybos grandinėse. Ministerija ragino įmones dalyvauti T. Bretono iniciatyvoje. Šios įmonės savarankiškai dalyvaus susitikimuose bei derybose su EK. Kadangi įmonės yra išreiškusios konfidencialumo pageidavimą, viešinti jų negalime. Apie gautą paklausimą taip pat elektroniniu paštu informavome SAM“, — rašo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
„Nurodė“, „ragino“, „informavome“. Ką ir kaip ministerija iš tiesų informavo, nežinia, jei VŽ kalbintos žinomos vaistų gamybos įmonės tikino, kad jokio pasiūlymo jos negavo ir apie EK iniciatyvą negirdėjo. Užtat kažką ministerija „ragino“.
Kaip rašyta aukščiau, ir SAM teigė apie jokį laišką nežinanti.
Pasak eurokomisaro T. Bretono, pasirengimui būsimoms pandemijoms yra kuriamas specialus planas. VŽ yra rašiusios apie EK planą „HERA inkubatorius“, kurio tikslas – Europai skatinti kurti naujas ir pritaikyti jau turimas vakcinas nuo koronaviruso atmainų, paspartinti šių vakcinų patvirtinimo procesą ir užtikrinti gamybos pajėgumų didinimą. Tam bus naudojamos ES fondų lėšos. Taip pat bus siekiama savanoriškos patentų dalijimosi sistemos, kad technologijos galėtų būti greičiau perduodamos tarp skirtingų valstybių.
Aišku viena – tikslas yra, planas irgi, finansavimas numatytas. Lietuvoje esančios bendrovės apie vakcinų gamybą kalbėti dar nedrįsta, tačiau pilstyti (pakuoti) jas tikina galinčios – tam, gavus investicijas, galima būtų pasiruošti per pusmetį.
Žinoma, svarbiausias klausimas – ką nuspręs patys vakcinų gamintojai. Tačiau, VŽ nuomone, jei ir toliau bus tyliai sėdima kamputyje, patys vakcinų gamintojai čia neateis. Tas pats atsitiks ir su minėta EK iniciatyva dėl galimybės gaminti vakcinas Baltijos šalyse – galime likti nuošalėje. Nesgi mūsiškės atsakingos institucijos nieko „negavo“, nieko „nežino“. O ta, kuri „gavo“, rezga detektyvinę intrigą, palikusi įmones vienas ieškotis informacijos.
O juk, kaip teigė ne viena valdžia, gyvybės mokslai pas mus prioritetiniai – dabar kalbama apie Lietuvos sumanios specializacijos kryptis, kurių viena svarbiausių artimiausių septynerių metų laikotarpiu taps sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
Kol kas panašu, kad viskas – tik popieriuje.
