Prezidento mokestinės svajos

Prezidentas Gitanas Nausėda Finansų ministerijos suburtai ekspertų grupei pateikė mokestinius siūlymus, tarp kurių pelno mokesčio lengvata, susieta su darbo užmokesčio kėlimu, taip pat aukštesniu GPM tarifu siūloma apmokestinti didesnes nei 35.000 Eur metines pajamas iš dividendų, kapitalo prieaugio ir individualios veiklos. Į pasiūlymus gana skeptiškai reaguoja verslas, ekspertai, politikai.
Prezidentūra, pristatydama pasiūlymus mokesčių srityje, aiškina, kad pirmas tikslas mokesčių paskata periodui po pandemijos, skirta atlyginimų spartesniam augimui ir užimtumui, siūloma mokesčių lengvata verslui, kuris didina darbo užmokesčio fondą daugiau nei 8% per metus. Kitas tikslas mokesčių sistemos teisingumo didinimas ir neteisingų išlygų mažinimas. Tam prezidentūra siūlo nustatyti didesnį GPM tarifą individualiai veiklai 20% tai pajamų daliai, kuri viršija 35.000 Eur. Taip pat 20% tarifu siūloma apmokestinti dividendus, kapitalo prieaugį ir kitas nereguliarias pajamas. Mokesčių sistemos stabilumui didinti siūloma atsisakyti galimybės kartu su biudžetu padidinti mokesčius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejoja naujos lengvatos nauda anot jo, smulkusis verslas gauna ir taip daug lengvatų.
Todėl dar kartelį būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatomis, sako jis.
VŽ kalbinti verslo ir pramonininkų atstovai prezidento siūlymą įvesti pelno mokesčio lengvatą, susietą su darbo užmokesčio kėlimu, vadina inovatorišku ir vertu apsvarstyti, tačiau patys labiau remia lengvatą reinvestuojamam pelnui. Tokia pelno apmokestinimo sistema galioja Estijoje ir Latvijoje, o nuo šių metų iš dalies taikoma ir Lenkijoje.
0% pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams kur kas geresnės, pažymi Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
LPK siūlo keisti kai kurias šiuo metu taikomas mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, vietoj GPM lengvatos už pirktas namų, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas siūloma apsvarstyti dalies pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo idėją, kadangi šį mokestį administruoti galima paprasčiau ir operatyviau, tokia praktika egzistuoja užsienio valstybėse.
Privatus sektorius nesupranta užmojo didinti mokesčius kapitalui, todėl vietoj to siūlo mažinti darbo santykių apmokestinimą GPM mokesčiu nuo 20 iki 15% GPM.
Visgi gyvulių ūkio problemą galima spręsti dviem būdais didinant mokesčius, kaip siūlo prezidentas, arba mažinant mokesčius dirbantiems pagal darbo sutartį. Antrasis variantas būtų priimtinesnis tiek visuomenei, tiek verslui, tačiau būtina atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę, siekiant nustatyti tinkamiausią būdą spręsti šią problemą, mano V. Janulevičius.
Ekspertai taip pat negaili kritikos prezidento siūlymams, pabrėždami, kad jie prieštarauja Vyriausybės programai: nerimą kelia tai, kad jie gali didinti paskatas šešėlinei veiklai ir kenkti Lietuvos konkurencingumui.
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė, primena: dividendai ir kapitalo prieaugis Lietuvoje ir taip apmokestinami daugiau negu kaimyninėse šalyse.
Efektyvus dividendų apmokestinimo tarifas yra 27,75%. Lyginti kapitalo apmokestinimą su kitomis pajamų rūšimis ne visai pagrįsta, nes akcininkai prisiima riziką ir nėra garantuoti pelno uždirbimu. O kadangi akcininkai prisiima turtinę atsakomybę, nesėkmės atveju gali netekti viso į akcijas investuoto turto. Jei įmonė patirs nuostolių, niekas nekompensuos jai ir jos akcininkams, aiškina ji.
Pasak ekspertės, pasiūlymas dėl lengvatų, suteikiamų tiems, kas didins atlyginimus, prieštarauja Vyriausybės kursui naikinti lengvatas ir šiek tiek prasilenkia su ekonomine logika. Pirma, įmonėms reikia investuoti ir padidinti darbo našumą tai savo ruožtu sąlygotų ir atlyginimų augimą. Juk kiekvienas įmonės vadovas suinteresuotas didinti atlyginimus ir tai daro, nes nori išlaikyti savo darbuotojus ir juos paskatinti.
Tačiau jeigu pradės tai daryti, vaikydamasis lengvatų, bijau, kad gali nuvesti įmonę į sudėtingą finansinę situaciją. Biurokratizuotos lengvatų procedūros gali tik dar labiau apsunkinti ir pabranginti mokesčių administravimą, perspėja LLRI prezidentė.
Abejonių kelia ir siūlymai dėl individualios veiklos. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad savarankiška veikla ekonominiu požiūriu skiriasi nuo samdomo darbo. Skirtingai nuo samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbantys asmenys prisiima riziką bei visą atsakomybę už savo verslo organizavimą, jų pajamos yra negarantuotos, neperiodinės. Atlyginimas už samdomą darbą tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės uždirbto pelno ar patirto nuostolio.
Ne viena valdžia savo tikslų vėliavoje įrašydavo kovą su šešėliu. Kad ir kokie ambicingi būdavo prognozuojami skaičiai, šešėlio ribos trauktis neskuba ne paslaptis, kad bet koks mokesčių didinimas tapdavo savotišku šešėlio katalizatoriumi. Rinkos analitikai primena: jei siekiama, kad individualia veikla besiverčiantys žmonės norėtų deklaruoti didesnes pajamas, mokesčiai turi būti regresiniai.
M. Majauskas VŽ yra teigęs, kad finansų ir mokesčių politikos vykdymo klausimais didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybei. Tiesa, ir prezidentas, turėdamas įstatymų iniciatyvos teisę, be jokios abejonės, gali teikti siūlymus šiais klausimais. Ką jis ir daro.
Tik tiek, kad prieš teikiant pasiūlymus mokesčių klausimais reikėtų su Seimu, su Vyriausybe, Finansų ministerija kruopščiai pasiderinti pozicijas, rasti kompromisus, sutarimus, nes tai labai jautrūs klausimai, liečiantys didelę dalį visuomenės, sakė politikas.
G. Nausėda per pusantrų metų, kai yra prezidento poste, yra pateikęs bent keletą pasiūlymų dėl tam tikrų mokesčių tarifų ar jų mokėjimo tvarkos. Bet beveik nė vienas iš šių pasiūlymų iki šiol nėra patvirtintas Seime, nes juos atsargiai įvertino tiek buvusi, tiek esama Vyriausybė.
VŽ nekvestionuoja prezidento požiūrio, kad mokesčių sistema turi būti teisingesnė tai iš tikrųjų labai svarbu. Tačiau dėl to teisingumo būtina išsami diskusija, ir, pasak politiko, joje turi dalyvauti surėmę pečius visi.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti