Prezidento mokestinės svajos

Publikuota: 2021-02-12 05:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Prezidentas Gitanas Nausėda Finansų ministerijos suburtai ekspertų grupei pateikė mokestinius siūlymus, tarp kurių – pelno mokesčio lengvata, susieta su darbo užmokesčio kėlimu, taip pat aukštesniu GPM tarifu siūloma apmokestinti didesnes nei 35.000 Eur metines pajamas iš dividendų, kapitalo prieaugio ir individualios veiklos. Į pasiūlymus gana skeptiškai reaguoja verslas, ekspertai, politikai.

Prezidentūra, pristatydama pasiūlymus mokesčių srityje, aiškina, kad pirmas tikslas – mokesčių paskata periodui po pandemijos, skirta atlyginimų spartesniam augimui ir užimtumui, – siūloma mokesčių lengvata verslui, kuris didina darbo užmokesčio fondą daugiau nei 8% per metus. Kitas tikslas – mokesčių sistemos teisingumo didinimas ir neteisingų išlygų mažinimas. Tam prezidentūra siūlo nustatyti didesnį GPM tarifą individualiai veiklai – 20% tai pajamų daliai, kuri viršija 35.000 Eur. Taip pat 20% tarifu siūloma apmokestinti dividendus, kapitalo prieaugį ir kitas nereguliarias pajamas. Mokesčių sistemos stabilumui didinti siūloma atsisakyti galimybės kartu su biudžetu padidinti mokesčius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejoja naujos lengvatos nauda – anot jo, smulkusis verslas gauna ir taip daug lengvatų.

„Todėl dar kartelį būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatomis“, – sako jis.

VŽ kalbinti verslo ir pramonininkų atstovai prezidento siūlymą įvesti pelno mokesčio lengvatą, susietą su darbo užmokesčio kėlimu, vadina inovatorišku ir vertu apsvarstyti, tačiau patys labiau remia lengvatą reinvestuojamam pelnui. Tokia pelno apmokestinimo sistema galioja Estijoje ir Latvijoje, o nuo šių metų iš dalies taikoma ir Lenkijoje.

„0% pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams kur kas geresnės“, – pažymi Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

LPK siūlo keisti kai kurias šiuo metu taikomas mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, vietoj GPM lengvatos už pirktas namų, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas siūloma apsvarstyti dalies pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo idėją, kadangi šį mokestį administruoti galima paprasčiau ir operatyviau, tokia praktika egzistuoja užsienio valstybėse.

Privatus sektorius nesupranta užmojo didinti mokesčius kapitalui, todėl vietoj to siūlo mažinti darbo santykių apmokestinimą GPM mokesčiu nuo 20 iki 15% GPM.

„Visgi „gyvulių ūkio“ problemą galima spręsti dviem būdais – didinant mokesčius, kaip siūlo prezidentas, arba mažinant mokesčius dirbantiems pagal darbo sutartį. Antrasis variantas būtų priimtinesnis tiek visuomenei, tiek verslui, tačiau būtina atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę, siekiant nustatyti tinkamiausią būdą spręsti šią problemą“, – mano V. Janulevičius.

Ekspertai taip pat negaili kritikos prezidento siūlymams, pabrėždami, kad jie prieštarauja Vyriausybės programai: nerimą kelia tai, kad jie gali didinti paskatas šešėlinei veiklai ir kenkti Lietuvos konkurencingumui.

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė, primena: dividendai ir kapitalo prieaugis Lietuvoje ir taip apmokestinami daugiau negu kaimyninėse šalyse.

„Efektyvus dividendų apmokestinimo tarifas yra 27,75%. Lyginti kapitalo apmokestinimą su kitomis pajamų rūšimis ne visai pagrįsta, nes akcininkai prisiima riziką ir nėra garantuoti pelno uždirbimu. O kadangi akcininkai prisiima turtinę atsakomybę, nesėkmės atveju gali netekti viso į akcijas investuoto turto. Jei įmonė patirs nuostolių, niekas nekompensuos jai ir jos akcininkams“, — aiškina ji.

Pasak ekspertės, pasiūlymas dėl lengvatų, suteikiamų tiems, kas didins atlyginimus, prieštarauja Vyriausybės kursui naikinti lengvatas ir šiek tiek prasilenkia su ekonomine logika. Pirma, įmonėms reikia investuoti ir padidinti darbo našumą — tai savo ruožtu sąlygotų ir atlyginimų augimą. Juk kiekvienas įmonės vadovas suinteresuotas didinti atlyginimus ir tai daro, nes nori išlaikyti savo darbuotojus ir juos paskatinti.

„Tačiau jeigu pradės tai daryti, vaikydamasis lengvatų, bijau, kad gali nuvesti įmonę į sudėtingą finansinę situaciją. Biurokratizuotos lengvatų procedūros gali tik dar labiau apsunkinti ir pabranginti mokesčių administravimą“, — perspėja LLRI prezidentė.

Abejonių kelia ir siūlymai dėl individualios veiklos. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad savarankiška veikla ekonominiu požiūriu skiriasi nuo samdomo darbo. Skirtingai nuo samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbantys asmenys prisiima riziką bei visą atsakomybę už savo verslo organizavimą, jų pajamos yra negarantuotos, neperiodinės. Atlyginimas už samdomą darbą tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės uždirbto pelno ar patirto nuostolio.

Ne viena valdžia savo tikslų vėliavoje įrašydavo kovą su šešėliu. Kad ir kokie ambicingi būdavo prognozuojami skaičiai, šešėlio ribos trauktis neskuba – ne paslaptis, kad bet koks mokesčių didinimas tapdavo savotišku šešėlio katalizatoriumi. Rinkos analitikai primena: jei siekiama, kad individualia veikla besiverčiantys žmonės norėtų deklaruoti didesnes pajamas, mokesčiai turi būti regresiniai.

M. Majauskas VŽ yra teigęs, kad finansų ir mokesčių politikos vykdymo klausimais didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybei. Tiesa, ir prezidentas, turėdamas įstatymų iniciatyvos teisę, be jokios abejonės, gali teikti siūlymus šiais klausimais. Ką jis ir daro.

„Tik tiek, kad prieš teikiant pasiūlymus mokesčių klausimais reikėtų su Seimu, su Vyriausybe, Finansų ministerija kruopščiai pasiderinti pozicijas, rasti kompromisus, sutarimus, nes tai labai jautrūs klausimai, liečiantys didelę dalį visuomenės“, – sakė politikas.

G. Nausėda per pusantrų metų, kai yra prezidento poste, yra pateikęs bent keletą pasiūlymų dėl tam tikrų mokesčių tarifų ar jų mokėjimo tvarkos. Bet beveik nė vienas iš šių pasiūlymų iki šiol nėra patvirtintas Seime, nes juos atsargiai įvertino tiek buvusi, tiek esama Vyriausybė.

VŽ nekvestionuoja prezidento požiūrio, kad mokesčių sistema turi būti teisingesnė – tai iš tikrųjų labai svarbu. Tačiau dėl to teisingumo būtina išsami diskusija, ir, pasak politiko, joje turi dalyvauti surėmę pečius visi.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24
Žygis į „neliečiamas“ valdas 9

Finansų ministerija (FM) pasirengusi skelbti kai kurių lengvatų gyvavimo pabaigą – jos valstybei kainuoja...

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku