Masalas užsieniečiams – kelio ženklai?

Mėginant gilintis į Lietuvos turizmo galimybių rinkodarą užsienyje, galima pasiklysti ne tik tarp trijų pušų – panašu, kad kur kas didesnėse tankmėse klaidžioja ir už tai atsakingi valdininkai. Kol kas tik aišku, kad tokiai rinkodarai 2016 m. pinigų numatyta mažiau nei šiemet, o verslas apskritai stumiamas iš rinkodaros projektų.

Visa tai gali lemti, kad Lietuvos vardas skambės tyliau, net jei sugalvosime iš angliško šalies pavadinimo išbraukti raidę H. Tinkamai nepristatydami šalies užsienyje, rizikuojame sulaukti ir mažiau turistų.

Ūkio ministerija (ŪM) neseniai suskaičiavo, kiek pinigų skirs Lietuvos turizmo galimybių rinkodarai užsienyje: iš ES paramos numatyta skirti 2 mln. Eur, iš valstybės biudžeto – 0,3 mln. Eur. Aiškėja, kad Europos pinigų turizmo verslas nematys – projektai bus finansuojami iš aplinkosaugai skirtų lėšų ir skiriami pagal ES paramos priemonę „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“. Tad pretenduoti į paramą galės Valstybinis turizmo departamentas (VTD) prie ŪM su galimais partneriais – valstybės ir savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiomis valstybinėmis įmonėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir pan.

Tad, kaip sako turizmo verslo atstovai, savivaldybės galės reklamuoti viešuosius išteklius – Puntuko akmenį, Druskininkų vandenį, Stelmužės ąžuolą ir pan. Jokių turizmo paslaugų, prie kurių prisilietę verslininkai, už Europos pinigus reklamuoti nebus galima. Užtat viešasis sektorius už tuos pinigus galės „projektuoti, gaminti, įrengti“ informacinius kelio ženklus, sukurti „turizmo objektų, maršrutų ir trasų ženklinimo sistemą“. Sistemos, ženklų reikia, tačiau ar jais prišauksime turistų į Lietuvą? Pasak Žydrės Gavelienės, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, turistus domina, kaip atvykti į šalį, ką joje galima veikti, kokių paslaugų bei pramogų siūloma, kokio maisto verta paragauti, kuo esame unikalūs etc. Bet viso to reklamuoti už ES lėšas kitąmet nebus galima.

O kas bus galima? Ne kažin kas. Pasirodo, mūsų šalies kelionių organizatoriai bei kelionių agentūros net nebegalės užsienio parodose prisistatyti viename stende su Turizmo departamentu. Jo vadovai aiškina: kadangi Lietuva pasirinko aplinkosaugai skirtas priemones, neleidžiama remti ne tik parodų, bet ir už ES pinigus leisti reklaminius lankstinukus. Ponia Jurgita Kazlauskienė, VTD vadovė, tikina, kad skatinti verslo ir sveikatos turizmą iš ES paramos draudžia paramos skirstymo nuostatos. Taigi kitąmet Lietuvą pristatančiuose stenduose puikuosis tik valstybinės įmonės. Atvykstamojo turizmo verslo atstovai prognozuoja, kad tokios „skyrybos“ ne tik pabrangins jų dalyvavimą parodose: negalint bendrai pristatyti visos šalies, dalyvauti parodoje bus menka nauda. Buvo kur kas racionaliau, kai viename bendrame verslo ir VTD stende užsieniečiai galėjo planuoti ir užsisakyti keliones į Lietuvą, o užsienio kelionių organizatoriai – pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su mūsų verslininkais. Pastarieji perspėja: didelė klaida atskirti šalies įvaizdžio formavimą nuo verslo, nes jis, pasinaudodamas tuo įvaizdžiu, parduoda Lietuvą kaip turizmo kryptį, parduoda šalies turizmo paslaugas ir kuria pajamas į tą patį biudžetą.

Kodėl buvo pasirinktas būtent aplinkosaugos prioritetas ir paliktas nuošalėje verslas, VŽ taip ir nepavyko iki galo išsiaiškinti. Regis, rankas nusiplovė visi, kas tik gali. VTD aiškaus atsakymo nepateikė, buvo pasiūlyta galų ieškoti Finansų, Žemės ūkio, Ūkio ministerijose. Panašu, kad šalies valdininkai ir vėl nuėjo paprasčiausiu keliu, kaip būta ne kartą: nesukti sau galvos dėl paramos nuostatų, dėl kurių galbūt buvo galima derėtis ir jas koreguoti.