„Luminor“ Lietuvoje vadovas: ko 2025 m. tikėtis šalies verslui

Anot J. Urbono, dabartinės prognozės rodo, jog Lietuvos verslui šie metai turėtų būti nuosaikiai pozityvūs.

„Atsižvelgiant į tai, kokie buvo 2024-ieji, planuojame, kad 2025-ieji bus nuoseklaus augimo metai. Lietuva, palyginti su Baltijos regionu ir visa Europa, šiuo metu išgyvena neblogą laikotarpį, tokį tęstinumą numatome ir 2025 metais“, – apžvelgia banko vadovas.

Išvengia krizių

J. Urbonas sako, kad Lietuva iki šiol gana sėkmingai išvengė ekonominių duobių, kurių visame pasaulyje prisėjo pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą ir kiti geopolitiniai iššūkiai.

„Pavyzdžiui, 2022 m. stebėjome ryškią kapitalo atsitraukimo iš Lietuvos tendenciją. Jokia šalis nesidžiaugia, kai atsitraukia užsienio kapitalas. Tačiau Lietuvoje situacija išliko stabili, nes atsiradusią spragą labai greitai užpildė vietos kapitalas, todėl Lietuvos vartotojai ir verslas nepajuto krizės“, – sako vadovas.

Anot pašnekovo, kelių pastarųjų metų patirtis rodo, jog Lietuvoje niūrios prognozės dažnai yra linkusios neišsipildyti.

„Nuo pat pandemijos pradžios stebėdami tendencijas ir matydami, kas vyksta didžiosiose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, negalėjome įsivaizduoti, kad maža, atvira Lietuvos ekonomika nepaklus tiems patiems dėsniams. Visgi, akivaizdu, kad į pasaulines ir Europos tendencijas „nepataikome“ gerąja šio žodžio prasme ir Lietuvos rezultatai penktus metus iš eilės viršija prognozes. Mus gelbsti daugybė dalykų, bet vienas svarbiausių yra tai, kad esame maža, progresyvi šalis, kuri geba judėti greičiau, nei kiti“, – teigia J. Urbonas.

Išskirtinumą Lietuva demonstruoja ir palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pavyzdžiui, skaičiuojant nuo 2019 m. Lietuvos BVP išaugo beveik 15 proc., tuo tarpu Estijos kilstelėjo nepilną 1 procentą. Toks didžiulis skirtumas, sako J. Urbonas, atsispindi ir verslo elgsenoje.

„Lietuva stiebiasi tuo pat metu plėtodama ne vieną verslo segmentą – pramonę, IT, paslaugas, energetiką, NT. Šie segmentai turi skirtingą dinamiką, todėl jų darbo vaisiai subręsta skirtingu metu ir maitina visą mažos šalies ekonomiką. Kitaip sakant, neturime vieno arkliuko, ant kurio būtume pastatę visas kortas ir tai yra mūsų privalumas“, – akcentuoja jis.

Vadovas vertina, kad šalies ekonomikos ir verslo spurtą šiuo metu stipriausiai pristabdo neapibrėžta geopolitinė situacija.

„Be opaus Rusijos klausimo, ryškėja kitos temos: pavyzdžiui, JAV ar Kinijos pozicijos svarbios visai ES, mes taip pat negalime į jas nekreipti dėmesio. Dabartinė ekonominė ir geopolitinė situacija verslą šiek tiek stabdo – tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl į priekį nežingsniuojame taip greitai, kaip galėtume, nors mūsų rinkos likvidumas leistų judėti kur kas greičiau“, – komentuoja J. Urbonas.

Pasak jo, geopolitiniai pokyčiai grėsmingi tuo, jog juos sunku arba neįmanoma iš anksto prognozuoti – to negali padaryti nei verslas, nei bankai, nei patys politikai.

„Todėl verslas turi būti adaptyvus, neiššaudyti visų šovinių į priekį ir numatyti alternatyvų veiksmų scenarijų“, - teigia J. Urbonas. 

BVP augs, palūkanos mažės

Vadovas patvirtina ankstesnes ekonomistų prognozes, kad šiemet šalies BVP augs, tačiau priduria, jog verslo sąlygoms įtakos turės ne vien tai.

„Prognozuojama, kad BVP augs, tačiau yra ir kitų elementų, kurie yra reikšmingi – pavyzdžiui, infliacija ar palūkanų normos. 2023-2024 m. išgyvenome palūkanų pakilimo į aukštumas laikotarpį, vėliau netgi pajutome džiaugsmą, kai jos pradėjo leistis. Kitas klausimas – kokiu tempu šiais metais judės palūkanos? Reikia pripažinti, kad pozityvumo yra mažiau negu pernai“, – sako jis.

2024 m. pabaigoje tikėtasi, kad šiemet EURIBOR palūkanų norma sumažės 2 proc., tačiau J. Urbonas tikslina, jog šiuo metu apie tai kalbama atsargiau.

„Sunku prognozuoti Europos Centrinio Banko (ECB) elgseną, visgi, šiuo metu atrodo, kad žingsniai gali būti kiek kuklesni. Minėtieji 2 proc. yra optimistinis skaičiavimas, kuris realybėje turėtų būti kiek mažesnis“, – prognozuoja vadovas.

Nors ir ne tiek, kiek tikėtasi, mažėjančios palūkanos, pasak J. Urbono, pirmiausia padidins vartotojų lūkesčius, o šie turės teigiamos įtakos verslo nuotaikoms.

„Nuo 2023 m. visa rinka, atsidūrusi neigiamoje palūkanų zonoje, išgyveno didžiulius pokyčius –  staigus kilimas ir neaiški baigtis lėmė tai, kad visi, kas tik galėjo, susilaikė nuo investicijų. Tačiau verslas be investicijų negali ilgai tverti ir suspausta spyruoklė turėjo atsileisti. Ekonomikai teigiamą impulsą duoda ir palaikomosios investicijos, tą turėtume aiškiai pamatyti šiais metais“, –  mano banko vadovas.

Vienas iš pagrindinių parametrų, į kuriuos peržiūrėdamas palūkanų normas atsižvelgs ECB, yra infliacija. J. Urbonas skaičiuoja, kad ji šiuo metu įsibėgėja ir juda 3 proc. link.

„Visoje Europoje infliaciniai procesai prasidėjo šiek tiek greičiau, negu buvo prognozuota“, – konstatuoja vadovas. 

Prielaidų augti turi visi

J. Urbonas sako, kad, kalbant apie verslo paskolų rinką, 2025 m. galima vadinti plataus spektro metais.

„Nematau nei vieno ryškaus flagmano, kuris šiais metais galėtų išsiskirti. Tačiau tai suteikia dar daugiau pagrindo tikėti, kad 2025-uosius galėsime vadinti nuosaikaus augimo metais. Daugiau ar mažiau prielaidų augti turi visi sektoriai“, –  mano pašnekovas.

Jis apžvelgia, kad subsektorių gausa išsiskiriantis NT sektorius pastaraisiais metais nebuvo praradęs aktyvumo – šio sektoriaus bendrovės, užuot daug investavusios, rinkosi perskirstyti kapitalą.

„Vartotojų susidomėjimas NT rinka ir būstų paklausa tik auga, tai – ženklas, kad šis sektorius nestagnuos. Kitas dinamiškas sektorius – mažmeninė prekyba, pernai augusi 7 proc. Tai labai didelis augimas, kurį lėmė vartotojai, ši tendencija nesitrauks ir šiemet. Toliau auga mažmeninės prekybos plotai, investuojama į prekybos centrus visoje Lietuvoje. Šiek tiek ramesnė situacija yra biurų ir logistikos sektoriuose: čia pasiūlos yra, tačiau paklausa nedidėja taip greitai, ją reikia subalansuoti“, – apžvelgia J. Urbonas.

Jis pripažįsta, kad dėl menkesnio derliaus ir kainų, keletas pastarųjų metų nebuvo lengvi žemės ūkio veikla užsiimančioms bendrovėms, ypač – grūdų augintojoms. Sunkesnį periodą išgyveno ir  transporto sektorius.

„Dėl Europoje vykstančių ekonominių procesų transporto sektoriaus apimtys dar neauga, tačiau jau dabar matome, kad atsistato pervežimų kainos ir įmonės yra pasiruošusios judėti pirmyn sparčiau, negu pernai. Yra prielaidų, kad transporto parką jau reikia atnaujinti – tą indikuoja verslo veiksmai, augantis paskolų ir lizingo poreikis“, – teigia vadovas. 

Ko tikisi bankas

J. Urbonas pasakoja, kad šiemet norėdami aptarti finansavimo galimybes ir besiruošdami susitikimui su banku  įmonių vadovai turėtų įsivertinti ne tik pagrindinius ekonominius parametrus, bet ir savo ateities galimybes.

„Bankas visada pirmiausia įvertina pagrindinius ekonominius parametrus. Žinoma, šiuo metu nemažai įtakos sprendimams turi geopolitika. Be šių pagrindinių elementų, bankui svarbiausia, kaip įmonė geba matyti ir planuoti savo ateitį, ką ketina daryti ne tik šiemet, bet ir 2026, 2027 metais. Jeigu verslui sunku numatyti savo žingsnius į priekį, bankui irgi nebus drąsu su ja bendradarbiauti“, – sako vadovas.

Europos Komisija pastaruosius septynerius metus griežtai laikėsi Žaliojo kurso krypties, todėl tvarumas taip pat išlieka vienu svarbiausių prioritetui verslui ir bankams.

„ECB bankus pasitelkia kaip įrankį, kuris padeda įgyvendinti Žaliojo kurso politiką. Tuo pačiu, visa finansinė industrija verslą skatina orientuotis į tvarumą. Mes akylai sekame tam tikrus rodiklius, kurie turi įtakos mūsų apetitui finansuojant bendroves. Galbūt, palaipsniui įgyvendinami pokyčiai nėra aiškiai matomi visuomenei, tačiau šalies verslas į tvarumą žiūri rimtai ir įgyvendina CO2 mažinimo planus. Subalansuotas požiūris į žalumą turi didelę augimo perspektyvą ir nepanašu, kad ši tendencija artimiausiu metu trauksis“, – užtikrina J. Urbonas.