Daržovių skyriuose lietuviai ieško ne tik bulvių ir bananų: „Iki“ stebi kelias augančias kategorijas

Nors 2021-uosius Jungtinės Tautos paskelbė tarptautiniais vaisių ir daržovių metais, vis tik greičiausiai ne tokia iniciatyva, o antrus metus besitęsianti pandemija įnešė sveikesnių pokyčių lietuvių mityboje, sako „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė. Prekybos tinklo atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai peržvelgė savo mitybos įpročius ir atsigręžė į šviežią maistą, ėmė dažniau gaminti namuose, vartoja daugiau daržovių ir vaisių. Be to, savo racioną jie stengiasi papildyti įvairesniais šviežio derliaus produktais, išbando iš ankstesnių kelionių atsivežtus receptus.

„Nuo pat „Iki“ veiklos pradžios Lietuvoje esame tinklas, kuris pasirūpina, kad mūsų pirkėjų namus pasiektų išskirtinai šviežias ir kokybiškas maistas. Tai – vienas iš esminių mūsų prioritetų. Tad itin didelį dėmesį skiriame partnerystei su viso pasaulio, o ypač – vietos ūkininkais, kurių dėka mūsų parduotuvių lentynose atsiduria ne tik šviežias derlius, bet dažnu atveju – ir įdomesnės naujovės, kituose tinkluose randamos rečiau. Taip siekiame inspiruoti savo pirkėjus kulinariniams atradimams“, – sako V. Budrienė.

Prioritetas – trumposios tiekimo grandinės

Žilvinas Sendravičius, „Iki“ vaisių ir daržovių kategorijos vadovas, tikina, jog darbe su tiekėjais svarbiausia jų produkcijos kokybė ir šviežumas. Būtent trumposios tiekimo grandinės, kai produktai tiesiai iš ūkių, o ne per didmenininkus ir perpardavėjus, keliauja į prekybos centrus, leidžia ne tik pristatyti itin šviežią maistą, bet ir kaskart garantuoja tą pačią kokybę.

„Šį principą stengiamės taikyti tiek dirbdami su Lietuvos, tiek su užsienio tiekėjais. Tiesa, vietos produktų atžvilgiu sau keliame dar aukštesnį tikslą – siekiame, kad Lietuvoje auginti vaisiai ir daržovės jau kitą dieną atsidurtų parduotuvių lentynose: vakare juos nuskynus ryte jie jau būtų pristatyti į sandėlį, o po kelių valandų – jau prieinami pirkėjams. Tai ypač svarbu itin trumpo galiojimo produktams – uogoms, ką tik skintiems pomidorams, agurkams, salotoms. Šiuo metu didžioji dalis tokių jautrių produktų jau atsiduria parduotuvėje per 24 val.“, – pasakoja specialistas.

Jo teigimu, toks principas netaikomas tik bulvėms, morkoms, svogūnams ir pan., nes šie produktai reikalauja džiovinimo ir paruošimo prieš kelionę į lentynas.

nuotrauka::1

Pirkėjų atsiliepimus perduoda ir darbuotojai

Ž. Sendravičius pažymi, jog formuojant prekybos tinklo vaisių ir daržovių asortimentą labiausiai prisideda patys pirkėjai – jų nuomonė yra galutinė. Tiesa, klientų poziciją atskleidžia ne tik duomenys, bet ir parduotuvių darbuotojų perduoti atsiliepimai.

„Natūralu, kad daržovių ir vaisių skyriuose dirbantys žmonės artimiausiai bendrauja su pirkėjais, geriausiai fiksuoja jų reakcijas ir visuomet perduoda išsakytas pastabas, jei produktas pirkėjams atrodo per rūgštus, per žalias, per didelis ar per mažas, taip pat klientų pastebėjimus, jei prekybos tinkle jie pasigenda tam tikrų produktų. Tokie atsiliepimai visada yra labai laukiami, į juos nuolat atsižvelgiame“, – teigia pašnekovas.

Taip pat asortimentas formuojamas rengiant vidines degustacijas, kuriose dalyvauja įvairių sričių specialistai, nuolat ragaujami ir vertinami tiek „Iki“, tiek ir kituose prekybos tinkluose parduodami produktai, stebimos užsienio šalių naujienos. Dėl naujovių įvedimo bendraujama ir su ūkininkais, aptariamos įvairių produktų veislių galimybes.

„Yra nemažai ūkininkų, su kuriais bendradarbiaujame nuo pat pirmųjų „Iki“ parduotuvių atidarymo Lietuvoje, labai vertiname partnerystę su jais. Bet taip pat esame atviri ir jauniems, naujiems ūkiams. Jie prisideda į mūsų asortimentą įvesdami naujienas – įvairių rūšių uogas, smidrus, naujų veislių salotas. O pradėdami dirbti su jais pirmiausia tikriname produktų kokybę, pačią įmonę – įvertiname ūkio dydį, finansinę padėtį, auginimo sertifikatus, taip susidarome nuomonę apie būsimo partnerio patikimumą. Taip pat dažniausiai apsilankome ir apžiūrime ūkį gyvai.

Kiekvieną produktų partiją, atvežamą į mūsų sandėlius, nepriklausomai nuo to, ar partnerystė nauja, ar ne, tikrina mūsų specialistai. Taip pat savo sąskaita ir iniciatyva papildomai tikriname vaisius ir daržoves nuo daugiau nei 300 pesticidų. Šiemet laboratorijose jau patikrinome daugiau nei 60 vaisių ir daržovių mėginių. Norime būti garantuoti, kad mūsų parduotuvių produkcija atitinka visas normas ir yra visiškai saugi“, – pastebi Ž. Sendravičius.

nuotrauka::2

Valgo daugiau avokadų ir mangų

Specialisto teigimu, pastaraisiais metais pastebimi lietuvių skonio ir pirkimo įpročių pokyčiai – pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria skoniui, kokybei, ne tik kainai. Tai atsispindi ir parduotuvių asortimente – čia galima rasti kur kas daugiau vaisių ir daržovių veislių nei prieš dešimtmetį.

„Viena iš labiausiai populiarėjančių prekių – avokadai, jų pardavimai auga kasmet. Jei anksčiau turėjome vieną avokadų rūšį, dabar pirkėjai jau skiria jų veisles, daug labiau vertina sunokusį avokadą, prioritetą teikdami ne kainai, o skoniui. Lygiai tas pats galioja ir mangams, sparčiai auga sunokusių mangų vartojimas. Prieš dešimtmetį egzotine preke buvęs persimonas šiandien yra toks pat įprastas kaip apelsinas“, – pasakoja Ž. Sendravičius.

Pastaruosius kelerius metus ypač auga ir uogų paklausa – braškių, šilauogių, aviečių, gervuogių. Tačiau pagal jų suvartojamą kiekį lietuviai vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių.

Panašios tendencijos stebimos ir daržovių sektoriuje – anot pašnekovo, jei anksčiau buvo svarbu, kad pomidoras būtų pigus, dabar pirkėjai renkasi avietinius, saldžiuosius, geltonuosius pomidorus, juoduosius kumato – kasmet parduodama vis mažiau paprastų pomidorų, jų vietą užima skanesni, išskirtinesni. Ženkliai populiarėja ir smidrai, taip pat pirkėjai dažniau ieško baklažanų, pankolių, kukurūzų burbuolių, prieskonių – bazilikų. Nors negreitai, bet užtikrintai auga ir ekologiškų vaisių bei daržovių paklausa.

„Nesikeičia tik Lietuvos pirkėjų meilė bananams ir bulvėms. Tai – produktai, kurie vaisių ir daržovių kategorijose yra numeris vienas. Ši tendencija nekinta jau eilę metų, ir panašu, kad greitai nekis, tuo mes išsiskiriame visoje Europoje“, – pastebi Ž. Sendravičius.

nuotrauka::3