„Iki“ atliko pirkėjų įpročių tyrimą: parduotuvėse lankosi rečiau, bet ten jaučiasi saugūs
„Visus šiuos metus stebime pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jie rečiau lankosi parduotuvėse, tačiau perka daugiau, atidžiai rinkdamiesi produktus ilgesniam laikui apeina visą parduotuvę, apžiūri daugiau lentynų, o higiena ir saugumas tapo svarbiausiu prioritetu. Atitinkamai turi keistis ir prekybininkai: privalome pasirūpinti, kad lentynose nieko netrūktų ir pirkėjui būtų lengva prie jų prieiti, kad prekės būtų išdėstytos kuo patogiau ir parduotuvėse būtų itin griežtai laikomasi saugumo reikalavimų. Tad pandemija reikšmingai pakeitė pirkėjų įpročius ir tuo pačiu sukėlė iššūkių prekybininkams“, – pažymi „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.
Rizikas valdo testavimu
Pandemijos metu vienas svarbiausių prekybininkams tekusių uždavinių – ne tik pasirūpinti itin higieniška ir saugia apsipirkimo aplinka, kuri neabejotinai tapo aktualiausiu prioritetu pirkėjams, bet ir sukurti kuo saugesnes sąlygas savo darbuotojams bei užtikrinti verslo tęstinumą. Todėl reikšmingu pandemijos rizikų valdymo įrankiu, prekybos tinklo personalo direktorės E. Jakučionytės-Lukšės teigimu, tapo darbuotojų testavimas, pradėtas praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio viduryje, staigiai išaugus pandemijos bangai.
„Pradėjome nuo labiausiai pažeidžiamų sektorių – logistikos ir gamybos. Šiuose sektoriuose užkrečiamumo greitis gali būti žaibiškas: jei jau atsiranda vienas užsikrėtimo atvejis, iškart gali susiformuoti židinys. Todėl nelaukdami, kol susidarys tokios pavojingos situacijos, pradėjome testuoti darbuotojus, ir tai darėme labai sėkmingai – iš pradžių tokiu būdu suradome kelis „nebylius“, besimptomius užsikrėtimo atvejus, o pastaruosius kelis mėnesius užsikrėtimo atvejų nebeaptinkame. Kituose padaliniuose, parduotuvėse, jei tik užfiksuojamas bent vienas užsikrėtimo atvejis, tiriame visus prekybos centro darbuotojus“, – tikina E. Jakučionytė-Lukšė.
Anot „Iki“ personalo direktorės, testavimas leido kontroliuoti situaciją. Nors laboratorijų užimtumas praėjusių metų pabaigoje buvo itin didelis ir vykdant darbuotojų testavimą kilo organizacinių iššūkių, glaudus bendradarbiavimas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, įvairiomis laboratorijomis ir miestų savivaldybėmis atnešė rezultatą.
Įtikinti personalą testuotis iššūkių nekilo – pašnekovės teigimu, didžioji dauguma darbuotojų yra labai sąmoningi ir žinią apie tyrimus priėmė palankiai. „Laikomės atviros ir aiškios komunikacijos principo: jei tik turime duomenų, kad užsikrėtė vienas parduotuvės darbuotojas, iškart siunčiame žinutę visiems jo kolegoms. Darbuotojai labai vertina atvirumą, galbūt dėl to jie teigiamai reaguoja ir į kitus mūsų prevencinius veiksmus bei testavimą“, – svarsto E. Jakučionytė-Lukšė.
Parduotuvėse jaučiasi saugiai
Tokios prekybos tinklo taikomos priemonės pasiteisino ne tik užkertant kelią ligos plitimui, bet ir pelnant klientų pasitikėjimą. „Iki“ užsakymu „Norstat“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) lankydamiesi maisto prekių parduotuvėje jaučiausi pakankamai ar visiškai saugūs dėl grėsmės užsikrėsti COVID-19.
„Siekdami, kad pirkėjai mūsų parduotuvėse jaustųsi saugiai, daug investavome į atitinkamus sprendimus. Jau ir pirmojo karantino metu dirbome kone ligoninės sterilumo principu: valdėme srautus, rūpinomės nuolatine krepšelių ir prekybos vietų dezinfekcija, beveik visas mūsų personalas mūvėjo pirštines, nors tai ir nebuvo privaloma. Šie sprendimai buvo tęsiami ir vasaros metu, kai griežti ribojimai buvo atlaisvinti“, – teigia E. Jakučionytė-Lukšė ir priduria, kad kuriant saugią apsipirkimo aplinką labai prisidėjo ir atsakingas pačių pirkėjų elgesys.
Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė įsiklausė į saugumo rekomendacijas: net 62 proc. apklaustųjų maisto prekėmis apsirūpina rečiau nei įprastai. Labiausiai parduotuvių vengia vyresni pirkėjai – net 73 proc. 60–73 m. amžiaus grupei priklausančių žmonių sumažino apsilankymų parduotuvėse kiekį. Didžioji dalis apklaustųjų į maisto prekių parduotuves užsuka 2–3 kartus per savaitę, kiek daugiau nei trečdalis apsirūpina maistu per vieną apsilankymą, tačiau iš karto apsiperka daugiau.
„Pastebime, kad klientams kaip niekad anksčiau svarbus tapo saugus apsipirkimas ir higiena. Todėl, siekdami minimizuoti užsikrėtimo riziką, įsigyti maisto produktų visai šeimai pirkėjai dažnai atvyksta po vieną. Trečdalis klientų apsipirkinėja nešini pirkinių sąrašais, kad dėl pamiršto produkto netektų grįžti į parduotuvę. Galbūt tokį įprotį skatina ir e. komercija – perkant internetu, pvz., mūsų „Last Mile“ programėlėje, taip pat naudojamas pirkinių sąrašo principas. Tad tikėtina, kad tokie racionalūs apsipirkimo įpročiai išliks ir ateityje“, – teigia V. Budrienė.
