„Dingęs štetlas“ – unikalus statomas muziejus, apie kurį jau kalba pasaulis

Šeduvoje kuriamas muziejus „Dingęs štetlas“ – tarptautinis projektas, apie kurį jau dabar kalbama visame pasaulyje.

Radviliškio raj. esančio Šeduvos miestelio pakraštyje gimsta modernus lietuviškų žydiškų miestelių istorijos muziejus „Dingęs štetlas“. Kastytis Skiečius, dešimtus veiklos metus skaičiuojančios statybų UAB „Baltijos plienas“ direktorius, pasakoja, kad statant visame pasaulyje žinomų projektuotojų sukurtą muziejų tenka įveikti originalius iššūkius ir įgyvendinti unikalius sprendimus.

Šeduvoje kuriamas muziejus – tarptautinis projektas, apie kurį jau dabar kalbama visame pasaulyje. Vos sumanytas jis jau buvo įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį sudaro Berlyne esantis Holokausto memorialo informacijos centras.

Šeduvoje muziejų kuria pasauliniai meistrai

Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastatą suprojektavo Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamaki Architects“ vadovaujant architektui Raineriui Mahlamakiui, o interjerą ir ekspoziciją kuria viena didžiausių muziejų parodų dizaino firmų pasaulyje iš Jungtinių Amerikos Valstijų „Ralph Appelbaum Associates“, landšaftą projektuoja garsi Italijos ir Šveicarijos įmonė „Enzo Enea“.

Šio unikalaus pastato statyboje „Baltijos plienas“ teikia FIDIC inžinieriaus, techninės priežiūros ir statybos valdymo paslaugas. FIDIC yra prieš 110 m. įkurta Tarptautinė inžinierių konsultantų federacija (angl. The International Federation of Consulting Engineers), šiandien veikianti daugiau kaip 100 šalių.

Darbus atlieka ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rangovai: Estijos bendrovės „Parmet“ fasadų montuotojai, natūralaus akmens apdailos grindis kuria Šveicarijos bendrovės „Schori Maffioli“ meistrai, o visas medines detales tiekia jų ekskliuzyvinė gamintoja Šveicarijos kompanija „Karl Bucher“. Užsakovą atstovauja Europoje žinoma Šveicarijos statybų konsultavimo paslaugų bendrovė ECAS, o inžinerinių sistemų konsultantas – Didžiosios Britanijos kompanija „Rich & Partners“.

Statomo muziejaus komplekso plotas daugiau nei 3.000 m2, o aukščiausia galerijos patalpa – net 15 m. Kompleksas jungia 8 galerijas–pastatus.

Muziejuje atgimsta lietuviškasis štetlas

Štetlas jidiš kalba reškia miestelį. Taip buvo vadinami miesteliai ar miestų dalys, kuriuose didesnę dalį gyventojų sudarydavo žydų bendruomenė, o šalia gyvendavo ir kitų tikėjimų žmonės. Šeduvoje žydai įsikūrė 18 a. ir praėjusiame amžiuje sudarė didesnę dalį gyventojų. Beje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestelių.

Muziejus „Dingęs štetlas“ atkurs Šeduvos miestelio žydų gyvenimą, pasakos apie jų kasdienybę, veiklą, kultūrą, papročius. Muziejuje bus eksponuojami iš praeities atkeliavę ir išsaugoti žydų buityje naudoti daiktai. Jo ekspozicijoje suplanuota naudoti daug interaktyvių sprendimų, pavyzdžiui, vaizdai bus projektuojami ant lubų, todėl jos išlietos lygios ir didelių plotų.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2238?placement=

Nors muziejus atkuria paprastų žydų kasdienį gyvenimą, Šeduva žinoma ir iš čia kilusiais žydais. Pavyzdžiui, čia gyveno Chaimo Hercogo, kuris 10 metų buvo Izraelio prezidentu, ir dabartinio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu seneliai.

Muziejaus iniciatorius yra rašytojas Sergejus Kanovičius, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas. Muziejaus statyba finansuojama privačiomis rėmėjų lėšomis.

Žiūrint į statomą muziejų iš šalies atrodo, kad kompleksą sudaro daug pastatų, nes čia į dangų remiasi daug stogų. Tačiau iš tiesų „Dingęs štetlas“ yra vienas statinys, o daug kylančių stogų – muziejaus architekto, Oulu universiteto Šiuolaikinės architektūros profesoriaus suomio R. Mahlamakio sumanymas tartum sukurti miestelį bendruomenei, kurios jau nėra.

Komplekso fasadai padengti aliuminio plokštėmis, kurios pagamintos pagal architekto sukurtus brėžinius. Toks fasadas yra vienetinis ir pagamintas specialiai tik šiam išskirtiniam objektui.

Atmintis išsaugoma monolite

K. Skiečius akcentuoja, kad statomam muziejui parinkta unikali konstrukcija – viso pastato laikančioji konstrukcija išlieta iš monolitinio gelžbetonio. Gelžbetoniniai net šlaitiniai stogai, grindys. Muziejaus kompleksui iš viso sunaudota per 5.000 m3 betono, t. y. apie 700 betonvežių, ir virš 500 t armatūros.

„Tai buvo iššūkis – visą skirtingų tūrių pastatą išlieti kaip vientisą monolitą, – pasakoja „Baltijos plieno“ direktorius. – Komplekse ir įrengiant ekspoziciją yra daug unikalių sprendimų, apie kuriuos kol kas išsamiai nepasakosiu, kad apsilankius kitų metų vasarą atidaromame muziejuje patirtumėte nustebimo efektą. Galiu tik užsiminti, kad viena stiklinė aukštų perdanga yra atgabenta iš JAV, nes Europoje neatsirado, kas tokią konstrukciją gali pagaminti.“

Statomo komplekso plotas daugiau nei 3.000 m2, iš kurių apie 900 m2 sudaro techninės patalpos. Aukščiausia galerijos patalpa – net 15 m. Kompleksas jungia 8 galerijas–pastatus.

Komplekso fasadai padengti aliuminio plokštėmis, kurių bus apie 47.000 vnt., o jų svoris – apie 60 t. Jos pagamintos pagal architekto sukurtus brėžinius. Toks fasadas yra vienetinis ir pagamintas specialiai tik šiam išskirtiniam objektui.

Pastate įrengtas geoterminis šildymas žemė-vanduo. Šilumą iš žemės padės paimti net 6 km ilgio įrengti gręžiniai.

Šalia statomo „Dingusio štetlo“ yra restauruotos žydų kapinės, kurios bus matomos per komplekso langus.

Komentarai