Netolima ateitis žemės ūkio sektoriuje – anglies dioksido kreditų rinka

Reklama publikuota: 2022-02-01
svg svg

Žaliojo kurso tikslai yra neįgyvendinami be pokyčių agromaisto sektoriuje. Šiandien žemės ūkis Lietuvoje išmeta penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau siekis šį skaičių sumažinti ir padidinti agromaisto sektoriuje sugeneruojamos absorbcijos dalį ūkininkams gali tapti ne iššūkiu, bet puikia galimybe gauti papildomų pajamų. Apie anglies dioksido kreditų rinkos Lietuvoje bei Europos Sąjungoje kūrimosi žemės ūkio sektoriuje perspektyvas ir būsimus žingsnius tarp verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovų buvo diskutuojama Vilnius „GreenTech“ konferencijoje. Diskusiją iniciavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su „EIT FOOD“.

Agromaisto sektorius stebins savo patrauklumu

„Vilnius GreenTech“ forumo metu iš investicinių fondų valdytojų ne kartą skambėjo teiginiai, kad tvarus maistas ir biologinės trąšos yra tos sritys, kurios šiuo metu pritraukia milžiniškas investicijas bei kuriomis pasitiki stambiausieji investuotojai. Tą byloja ir įspūdingos investuotų pinigų sumos.

nuotrauka::1 left

Prieš prasidedant vėliau sekusiai diskusijai apie dekarbonizaciją žemės ūkyje ir anglies dioksido kreditų rinkos kūrimosi pradžią, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė giliau pažvelgė į agromaisto sektorių ir pasidalino savo įžvalgomis apie žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemą pasaulyje, žengiančiame žaliųjų technologijų keliu. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ekspertės teigimu, sektorius šiuo metu pasižymi ypatinga dinamika, o ES jis įvardijamas kaip viena iš prioritetinių ekosistemų, į kurią turi būti nukreipiami įvairūs finansiniai instrumentai, kadangi be papildomos pagalbos Žaliojo kurso tikslai negalėtų būti įgyvendinami. Vis dėlto, anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, svarbu suprasti, kad maisto tvarumo negalima užtikrinti vien žaliosiomis technologijomis. Tam būtina apjungti žalumą, skaitmeninimą bei sukurti atitinkamas finansavimo programas.

Abejojantiems agromaisto sektoriaus imlumu technologijoms ir svarba kiekvieno iš mūsų gyvenimui buvo pateiktas ne vienas faktas, paneigiantis tokią nuomonę. „Sektoriaus transformacija turi prisidėti prie tvarios maisto sistemos kūrimo, paramos pirminei žemės ūkio gamybai, kokybiško ir įperkamo maisto, žemyno, neutralaus klimatui, kūrimo bei sveikos gyvensenos skatinimo. Įvykę pokyčiai agromaisto sektoriuje užtikrins maisto sistemos autonomiškumą, nepriklausomumą, konkurencingumą ir draugiškumą aplinkai“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. 

Subalansuotos aplinkos ir finansų tvarumo svarstyklės                     

Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) nėra naujiena. Tai pakankamai seniai pramonėje egzistuojanti praktika, kuri artimiausiais metais turėtų būti pradėta taikyti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Ekspertų nuomone, tai paskatins žemės ūkio ir miško sektorių tapti pirmuoju neutraliu šiltnamio dujų emisijų atžvilgiu sektoriumi ir duos stiprų impulsą bioekonomikai. Be to, kursis nauji verslo modeliai, kurie užtikrins papildomas pajamas tiek žemės savininkams, tiek technologijų kūrėjams, tiek valstybei.

nuotrauka::2 right nocrop 

„ATL yra mokesčiai už taršą. Tie, kas teršia, turi susimokėti, o tie, kuriems leidimų pavyksta sutaupyti, gali gauti papildomos piniginės naudos. Pavyzdžiui, šilumos gamintojai, perėję nuo dujų prie biokuro, sumažina išmetamos taršos kiekį ir tokiu būdu gali padengti investicijas ir gauti akivaizdžią naudą“ – paprastai sistemą apibūdino Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.

Jį papildęs Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas pridūrė, kad tokia sistema naudojama ir valstybių mastu. Pavyzdžiui, mes kaip šalis sutaupytus ATL taip pat parduodame ir už gautus pinigus finansuojame tokias priemones kaip parama įsigyti elektromobilius ar saulės baterijas. Anot diskusijos dalyvio, ūkininkai turi platų spektrą investicinių projektų, kurių bent dalį išlaidų galėtų padengti pardavę anglies dioksido kreditus.

Kaip teigė diskusijos moderatorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, anksčiau ekspertiniame lygmenyje buvo neretai kalbama apie tai, kad anglies dioksido kreditų rinkos sukūrimui žemės ūkyje trukdė technologiniai aspektai ir politinė valia. Tačiau panašu, kad šiandien šių kliūčių nebelieka. Teigiama, kad reikiamų technologijų pasiūla rinkoje yra, o politiniame lygmenyje tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu į anglies dioksido kreditų rinką, nepaisant daugybės egzistuojančių iššūkių, pradedama žiūrėti pozityviai.

nuotrauka::6 right nocrop

Žemės ūkio ministro patarėja ir Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės pirmininkė Kristina Simonaitytė pažymėjo, kad yra pasirodęs Europos Komisijos komunikatas, kuriame daug dėmesio skiriama ŠESD mažinimo tikslams bei anglies užrakinimo (angl. carbon farming) priemonėms. Be to, šioje srityje yra stipriai pasistūmėjusi šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, kuri yra pasirengusi anglies užrakinimo temai skirti daug dėmesio. Kaip pažymi ministro patarėja, ši tema yra aktuali ir Lietuvai. Lietuvos dėmesys šiai sričiai yra susijęs ne tik su aplinkosauga, bet ir su valstybės tikslais gerinti dirvožemio sveikatą ir kokybę bei didinti ūkininkų galimybes gauti papildomų pajamų.

nuotrauka::3 right nocrop

Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktoriaus Gintaro Brazausko, nors iš mokslinės pusės kyla nemažai klausimų, kaip pasiekti patikimą matavimo rezultatą, tačiau atsakymų yra, nes Lietuva turi sukaupusi ilgametę patirtį dirvožemyje sukaupto anglies kiekio matavime. Nors gali kilti iššūkių dėl ribotų pajėgumų apskaitą siaurinant iki ūkio lygmens (Lietuvoje yra apie 120 tūkst. ūkių), tačiau centro direktorius tiki to ateitimi. Be to, yra ir netiesioginiai būdai išmatuoti rezultatus pasitelkiant dronų bei palydovų duomenis, dirvožemių mėginius bei matuojant elektrinį laidumą. Šiuo metu yra atliekamas bendras tokių matavimų pilotinis bandymas įtraukiant beveik visas ES valstybes. Džiugu, kad jau kitais metais turėsime patikimus šio projekto rezultatus.

„Organinės anglies kaupimasis dirvožemyje yra lėtas procesas, tačiau tai gali atnešti neįtikėtinus dividendus. Prancūzijoje šiuo metu egzistuoja iniciatyva per metus dirvožemyje sukaupti 4 promiles, tad įvertinus plotą ir dirvožemio kiekį rezultatai gali būti įspūdingi, tereikia patikimos apskaitos“ – situaciją apibendrino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius G. Brazauskas

Svarbiausia – patikimumas

nuotrauka::4 right

„Skirtingai nei industrinės pramonės sektoriuje, žemės ūkio sektoriuje neužteks išmatuoti tik pro kaminą išmetamas emisijas. Tai – kur kas sudėtingesnis procesas su daugybe skirtingų parametrų, kuriuos reikia surinki ir išmatuoti. Atsiranda ir tokie parametrai kaip, pavyzdžiui, anglies kiekis, kuris buvo užrakintas ūkyje. Be to, kiekvienas ūkis yra skirtingas, tad jiems reikia individualiai pritaikytų ir verifikuotų metodikų“, – teigė „Vilnius Green Tech“ forume pranešimą pristatęs „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sėkmingam rinkos veikimui yra būtina sukurti patikimą ir veritifikuotą sistemą, kuri užtikrintų sąžiningumą. Kitu atveju tai būtų pasmerkta pražūčiai. Tarp prelegentų vyravo nuomonė, jog čia arbitro vaidmenį turėtų užimti valstybė stipriai bendradarbiaudama su mokslo institucijomis. Jei tai pavyktų padaryti, likusieji klausimai pakankamai nesunkiai išsispręstų rinkos sąlygomis. Europos Komisija planuoja unifikuoti metodologijas apskaitai ir veritifikavimui bei pasiūlyti bendrą sistemą. Vis dėlto, šiandien dar nėra žinoma, kas galėtų užimti veritifikatoriaus poziciją – nacionalinė valdžia ar kuri nors europinė institucija.

Rinka reguliuojama nebus

nuotrauka::5 right

Diskusijos moderatorei „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei K. Šermukšnytei-Alešiūnienei pasiteiravus „Dojus Group“ Valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Donato Dailidės, kokią anglies dioksiodo kreditų rinkos žemės ūkyje ateitį jis įžvelgia, verslininko atsakymas buvo aiškus. Šios rinkos perspektyvas labai teigiamai vertinantis „Dojus Group“ vadovas teigė, kad jau šiandien egzistuoja savarankiškoji rinka, kuri, nepaisant visų savo netobulumų, turi tarptautinius standartus. Pasak D. Dailidės, jau dabar yra įmonių, kurios dėl savo veiklos modelio negali sumažinti išmetamų ŠESD emisijų iki nulio, todėl yra linkę investuoti į šiuos kreditus ir taip tapti draugiškesnės aplinkai. Pagrindinė problema yra ta, kad šiuo metu nėra nei biržos, nei 100 proc. patikimos kontrolės. Todėl nėra galimybės užtikrinti, ar viskas buvo atlikta teisingai, ar tie patys kreditai nebuvo kelis kartus parduoti, o atsiradęs sustruktūrizavimas išspręstų šią problemą.

D. Dailidė prabrėžė, kad EK komunikate aiškiai įvardyta, kad rinka reguliuojama nebus, o tai reiškia, kad nebus nustatytos kreditų kainos. Vis dėlto, rinkai reikia daugiau aiškumo apie priemones, kurios bus pasitelkiamos ateityje šios rinkos skatinimui. Be to, ūkininkams labai svarbu žinoti, nuo kurio momento bus matuojami jų pasiekti rezultatai. Svarbu, kad nukentėtų ūkininkai, pradėję investuoti į dirvožemio kokybę anksčiau.. Anot Žemės ūkio ministerijos atstovės, šiuo metu Europos Komisijoje šia tema yra aktyviai diskutuojama siekiant metodologijos objektyvumo.

Galimybė Lietuvai

„Mes šioje srityje turime puikią galimybę, nes turime didelę koncentraciją stiprių ūkių ir geros žemės mažoje geografinėje teritorijoje. Tad technologiniams bandymams, naujovėms bei pilotinių idėjų testavimui mes Lietuvoje turime unikalią terpę. Anglies dioksido kreditai yra viena iš tų sričių, kurioje mes galime parodyti proveržį ir savo sukurtą metodologiją bei procesus rodyti kolegoms iš Europos ir taip perduoti mūsų patirtį. Nors ir atrodo, kad žemės ūkis yra santykinai inertiškas verslas, tačiau turime labai daug inovatyvių ūkininkų, norinčių įgyvendinti naujoves pas save, tad tai gali būti mūsų šansas“ – paklaustas apie Lietuvos perspektyvas anglies dioksido kreditų žemės ūkyje rinkoje teigė D. Dailidė.

Reziumuodama diskusiją „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad be valstybės, mokslo ir verslo veikimo drauge šiuo sudėtingu klausimu nebūtų įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų,  todėl labai džiugu matyti visų pusių norą bendradarbiauti ir judėti į priekį.

Apie „EIT Food“

„EIT Food“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT Food“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje. „AgriFood Lithuania DIH“ yra „EIT Food“ centras Lietuvoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Rekordiniai Lietuvos žaidimų industrijos metai: naujos galimybės ir senos problemos Premium

Lietuvos žaidimų industrija pernai stiebėsi į viršų – plėtėsi vietos įmonės, taip pat atvyko naujų, kurios...

Inovacijos
2022.06.30
Darbo aplinka keičiasi iš esmės: „Xerox“ žengia permainų priešakyje Verslo tribūna

Skaitmeninimo iniciatyvos versle, ypač paskatino prigijęs hibridinio ar nuotolinio darbo modelis, ragina...

Išmani Lietuva
2022.06.30
Švedų tyliai nupirkta Kauno žaidimų kūrėja „Tutotoons“ pelną augino 15 kartų Premium 1

Kauno mobiliųjų žaidimų kūrėjai „Tutotoons“ karantinas leido pasiekti rekordinį pelną ir apyvartą. Be to,...

Inovacijos
2022.06.27
Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis Verslo tribūna

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos...

Išmani Lietuva
2022.06.27
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Naujasis „Bitė Lietuvos“ vadovas – G. Butėnas

Naujuoju UAB „Bitė Lietuva“ vadovu paskirtas Gintas Butėnas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu...

Inovacijos
2022.06.21
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Kompiuterijos ateitis – gali tekti pajudėti prie krašto Premium 1

Technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ skaičiuoja, kad iki 2025 m. net 75% duomenų verslai...

Inovacijos
2022.06.17
Norime daugiau turtingų žmonių? Sumažinkime opcionų biurokratiją Premium

Nors skatinimas opcionais – teisė darbuotojams įgyti dalį įmonės, kurioje jie dirba, nuosavybės – Vakaruose...

Inovacijos
2022.06.16
Metų verslumo pedagogė: mokome susikurti pagalvę ir skaudžiai nekristi Premium

Poreikiai yra neriboti, o ištekliai – riboti, – toks vienas iš principų ir sąvokų, kurių siekta mokiniams...

Gazelė
2022.06.16
Neišvengiama, bet komplikuota tvarių vilkikų perspektyva Lietuvoje Premium

Jau nuo 2035-ųjų ES bus visiškai sustabdyta prekyba naujomis anglies dvideginį išmetančiomis transporto...

Logistika
2022.06.16
Kas bendro tarp juostų ir AI bei kaip duomenų saugykla gali apsaugoti nuo „Ransomware“ ? Verslo tribūna

Atsakymai į visus šiuos klausimus – neseniai pristatytose IBM naujienose, susijusiose ir su programine...

Išmani Lietuva
2022.06.16
5G inovacijoms ir pritaikymui Lietuvoje – „smėlio dėžė“

Susisiekimo ministerija trečiadienį pristatė bandomosios 5G inovacijų ir pritaikymo skatinimo aplinkos –...

Inovacijos
2022.06.15
Kaip vadovauti komandai, kuri nori augti? Verslo tribūna

Kiekviena organizacija susiduria su darbuotojų pritraukimo, išlaikymo ir motyvavimo iššūkiais. Ne vienas...

Išmani Lietuva
2022.06.15
Ruošiamasi atverti didelės vertės duomenis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog viešojo sektoriaus institucijos turėtų pradėti rengtis...

Inovacijos
2022.06.13
Lietuvoje kuriasi Izraelio „fintech“ bendrovė „UNIPaaS“

Izraelio finansinių technologijų („fintech“) sprendimų bendrovė „UNIPaaS“ Lietuvoje įsteigė padalinį „UNIPaaS...

Inovacijos
2022.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku