Silpno ir stipraus ICO požymiai

Kaip ir bet kuri kita investicija, „fintech“ startuolių išleistų tokenų pirkimas yra rizikingas ir negali žinoti, ar ši investicija atsipirks ar ne. Ateitis parodys. Tačiau atsakingas investuotojas turi šaltą protą ir vengia stačia galva nerti į ICO vandenyną. Norėdamas surasti aukso grynuolį jis tikrina informaciją, ieško jos daugiau, skaičiuoja, yra kritiškas. ICO atvėrė duris į visai kitą pasaulį. Tokį, kuriame nėra, pavyzdžiui, viešam akcijų siūlymui (angl. initial public offering, IPO) būdingų saugiklių. ICO pasaulyje galioja savos taisyklės, o kai kur jų apskritai nėra.

Ten, kur beveik nėra taisyklių, reikia daugiau atidumo ir kruopštumo. Kartu kinta ir atsakingo investuotojo samprata. Atsakingam investuotojui nepakanka pasiskaityti, kas pateikta ICO puslapyje. Jis kasa giliau. Žino, kad tam tikri ženklai gali pasufleruoti, ar lėšas pritraukianti įmonė turi rimtų ketinimų, ar jos idėjos paremtos gerais norais. Blogiausiu atveju – įmonės tikslas visai nėra sukurti naują technologiją,  o ji nori pritraukti kriptovaliutas, jas išsikeisti į pinigus ir dingti. Ate pinigams.  

Kad išvengtume tokio scenarijaus, susipažinti su pateikiamu verslo planu (angl. whitepaper) nepakanka. Taigi, kurie ICO nusipelno pasitikėjimo, o į kuriuos derėtų žvelgti su deramu atsargumu? Be to, kur ieškoti informacijos, kad išsklaidytume abejones?

Programuos politikai ar rinkodaristai?

Ko gero, klausimas, kas svarbiau per ICO – rinkodara ar programavimas – gali priminti amžiną diskusiją, kas atsirado pirmesnis – višta ar kiaušinis. „Be geros rinkodaros kampanijos nebus ir ką programuoti“, - pasakytų komunikacijos ekspertai. Jie būtų teisūs. Ir visgi. Tenka matyti nemažai ICO startuolių, kurių komandos ir patarėjai yra rinkodaristai, politikai ir pramogų verslo atstovai. O informacijos apie tai, kas atliks sistemos architektūrinius ir programavimo darbus, nėra. Tai gali būti signalas apie įmonės požiūri: „šiandien surenkam kapitalą, paskui surasime išorės programuotojus“. Mes irgi sulaukiame kvietimų dalyvauti programavimo paslaugų konkursuose, kurie rengiami paskutinę minutę. Tokius ICO rengėjus tikriname dukart.

Kas tie žmonės, ar jie tikri?

ICO rengėjai viešai pristato savo komandą. Pasikliauti vieni tuo yra neapdairu. Buvę atvejų, kai sukčiai, pavogę kitų asmenų tapatybes, per ICO priviliodavo investicijas, o vėliau su jomis dingdavo. Domėkitės ir tikrinkite faktus. Peržiūrėkite komandos narių profilius „LinkedIn“, sekite ICO rengiančio startuolio kampaniją „Facebook“, įsitikinkite, kad gyvą transliaciją socialiniame tinkle rengia vienas iš komandos narių. Susipažinkite su „Creditinfo“ pateikiama įmonės kreditingumo ataskaita, pasidomėkite vadovų verslo sąsajomis.

Kapitalo „grindys“ ir „lubos“

ICO, kaip namas, turi „grindis“ ir „lubas“. Lėšas per ICO pritraukiantys startuoliai nurodo minimalią sumą, kurios prireiks padaryti darbą iki galo. Svarbu, kad startuolis, nepasiekęs investicijų „grindų“, grąžintų surinktas investicijas. O pasiekęs suplanuotas investicijų „lubas“, ICO sustabdytų. Mat įmonė, gerai žinanti ką daryti su 5 mln. Eur kapitalu, nebūtinai žinos, kur padėti pritrauktus papildomus 15 mln. Verčiau vengti ICO be „lubų“, kad projektas kartu su jūsų pinigais negriūtų, kaip kortų namelis.

Investuotojų atsiliepimai ir šaltas protas

ICO dalyvauja tūkstančiai kitų investuotojų. Jie gali turėti savų informacijos šaltinių. Todėl įsitraukimas bendraujant su šiais žmonėmis padės apsispręsti pasitikėti ICO ar ne. Apie naujus ICO ir jų potencialą investuotojai diskutuoja tokiuose tinklapiuose kaip „Seeking Alpha“, „ConcouseQ“ ir kituose. Žinoma, aklas įsiklausymas į kitų nuomonę gali ir klaidinti. Tarp diskusijos dalyvių gali būti žmonių, artimų ICO aplinkai, taip pat trolių ir kitų komentatorių, kurie klaidina sąmoningai arba patys buvo suklaidinti.

„Profilis“ atvirojo kodo tinklapyje

Kai kurie ICO organizatoriai siūlo prisijungti prie projekto idėjų plėtojimo per programinio kodo apsikeitimo platformas, pvz. GitHub. Čia yra galimybė žvilgtelėti į programuotojų jau atliktą darbą. Kartais užtenka pamatyti dalelytę viešai pateikiamo programinio kodo, kad įvertintumėte, ar ICO rengėjų samdomi programuotojai verti pasitikėjimo. Dažni kodo atnaujinimai – tai ženklas, kad projektas yra vystomas ir gyvybingas. Patikrinti, ar ICO rengianti įmonė turi atvirojo kodo repozitoriją nėra sudėtinga. Užtenka pasinaudoti paieška internete.

Taigi, pasiraitokite rankoves, domėkitės ir kaskite giliau. O jei investuojate į ICO ir turite savų, čia nepaminėtų (ir suveikusių) būdų atpažinti gerą ICO nuo šlamšto, papildykite mane. Pasidalinkite patarimais komentaruose.