Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva Išmani Lietuva
2016-02-25 16:08

VU imasi naujos srities: taps investuotoju

„Jeigu Steponas Batoras būtų investavęs 1 Eur už 5% palūkanas, šiandien mes turėtumėme 1,5 mlrd. Eur fondą“, – skaičiuoja Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteo rektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Jeigu Steponas Batoras būtų investavęs 1 Eur už 5% palūkanas, šiandien mes turėtumėme 1,5 mlrd. Eur fondą“, – skaičiuoja Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteo rektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus universitetas (VU) pradėjo kurti neliečiamo kapitalo fondą. Jo grąža bus reinvestuojama arba panaudojama universiteto projektų finansavimui.

Artūras Žukauskas, aukštosios mokyklos rektorius, kalba, kad fondas bus įkurtas kovo 3 d. ir pradžiai turėtų sudaryti apie 1 mln. Eur. Minimali suma, kurią galima paaukoti fondui, siekia beveik 300.000 Eur.

Rektorius pasakoja, kad taip bus ne tik padedama universitetui, bet ir prisidedama prie filantropijos Lietuvoje skatinimo.

„Lietuvos verslininkai pradeda suvokti, kaip ir tarpukaryje JAV, kad valstybė nėra pajėgi užtikrinti žmonių išsilavinimo kokybę. JAV verslas įdėjo šimtus milijonų dolerių ir šiandien pelno nesiekiančios korporacijos naudoja neliečiamo kapitalo palūkanas universitetams išlaikyti“, – sako profesorius.

Tokie fondai pasaulyje yra įprasti ir verslo atstovams leidžia ne tik prisidėti prie universitetų pažangos, bet ir įprasminti save. Panašių pavyzdžių daug matoma JAV, kur filantropinė kultūra yra gerokai labiau įsišaknijusi. Ten iš verslo paaukotų pinigų yra pastatytų bibliotekų ir atskirtų fakultetų. Pavyzdžiui, Harvardo universitetą valdantis fonas praėjusių metų viduryje buvo įvertintas 37,6 mlrd. USD, Jeilio – 25,5 mlrd. USD. Tarp gausiausius neliečiamo kapitalo fondus turinčių yra ir daugiau pirmose tarptautinių reitingų gretose besirikiuojančių universitetų, tokių kaip Prinstono, Stanfordo universitetai ar Masačiusetso technologijų institutas. Beje, pirmoji tokį fondą įsteigę Ateitinkų federacija, kuri į jį praėjusių metų viduryje jau buvo surinkusi apie 450.000 Eur.

„Tų žmonių kapitalas, viena vertus, tampa nemirtingu, jie išeis, jų vaikai išeis iš universiteto, bet lėšos liks. Norėtųsi, kad ta kultūra mūsų versle irgi atsirastų, kad ne kokias pašalpas teiktume, o suvoktume, jog išsilavinimas yra pats svarbiausias tautos dalykas ir kad yra galimybė investuoti pinigus taip, kad jie veiktų per amžius“, – kalba universiteto vadovas.

Anot jo, investavimo strategiją sudarys į valdybą pakviesti ekspertai. Diversifikacijai išlaikyti bus investuojama ir į žemos, ir į aukštos rizikos projektus bei vertybinius popierius.

„Jo valdyboje sėdės žmonės, kurie investuoja dideles sumas. Visi pinigai, kurie paklius į fondą, bus investuojami, o kapitalo grąža reinvestuojama ir išleidžiama tam tikriems universiteto projektams“, – aiškina rektorius.

Anot jo, kol kas daugiausiai dėmesio šiam fondui skiria lazerių pramonės atstovai, bet žvalgosi ir kiti. Pono Žukausko teigimu, su verslu jau deramasi, bet kai kuriems žmonėms ir bendrovėms reikia ilgesnio laiko pasiruošti tokiai injekcijai.

Jis įvardija, kad fondu aktyviai domisi Cynthia Pasky, Investicijų patarėjų tarybos, jungiančios šalyje veikiančių užsienio kompanijų vadovus, narė nuo 1999 m. Lietuvoje veikiančios JAV personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė.

„Mes esame paskaičiavę, kad jeigu Steponas Batoras būtų investavęs 1 Eur už 5% palūkanas, šiandien mes turėtumėme 1,5 mlrd. Eur fondą. Tai sudarytų antro universiteto biudžetą“, – sako p. Žukauskas.

52795
130817
52791