Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kaip vadovui peržengti viešojo kalbėjimo baimes užsienio kalba?

Publikuota: 2018-06-27
Atlikti tyrimai rodo, kad viešojo kalbėjimo fobiją turintys asmenys pirmiausia bijo viešai kalbėti būtent ne savo gimtąja kalba.
Atlikti tyrimai rodo, kad viešojo kalbėjimo fobiją turintys asmenys pirmiausia bijo viešai kalbėti būtent ne savo gimtąja kalba.

Vadovo baimė viešai kalbant neapsijuokti prieš didžiulę auditoriją vis dar lieka viena iš didžiausių baimių net ir tarp didžiųjų korporacijų vadovų. Atlikti tyrimai rodo, kad viešojo kalbėjimo bijantis asmuo vengs progų kalbėti kitų akivaizdoje, be to, gali nukentėti informacijos perdavimo procesas kasdienėse situacijose, o taip prastėja santykiai su kolegomis, užkertamas kelias didesniems tarptautinės karjeros iššūkiams.

„Viešojo kalbėjimo baimė gali pakenkti informacijos pateikimo ir pasisavinimo procesams, taigi, gali sudaryti nemenkų kliūčių organizacinio darbo efektyvumui. Tad akivaizdu, kad šios baimės įvaldymą galima laikyti itin svarbiu uždaviniu kiekvienam vadovui. Neretai visuomenėje vyrauja nuostatos, kad didžiulės kampanijos vadovas turi būti savaime geresnis už kitus, vertas vadovauti kitiems, neturi teisės klysti ar net ko nors nežinoti. Aukšta pareigybė tarsi sufleruoja, kad vadovas negali daryti klaidų, negali pasirodyti nekompetentingas ar viešai leptelėti neapgalvotą žodžių tiradą“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų MBA studjų vadovė Audronė Nakrošienė.

nuotrauka:: 2 left

Atlikti tyrimai rodo, kad viešojo kalbėjimo fobiją turintys asmenys pirmiausia bijo viešai kalbėti būtent ne savo gimtąja kalba. Pabrėžiama, kad norint šios baimės atsikratyti, būtinas nuolatinis kitos kalbos tobulinimas bei praktikavimas tiek auditorijoje, tiek ir už jos ribų. Nesiėmus tinkamų priemonių, viešojo kalbėjimo bijantis asmuo vengs progų kalbėti kitų akivaizdoje, be to, gali nukentėti informacijos perdavimo procesas kasdienėse situacijose – bendraujant su kitais vadovais, akcininkais, pavaldiniais ir kolegomis.

Kalbos barjeras – privalumas

Vadovų MBA studijų direktorės teigimu, paprastai anglų kalba studijuojantys vadovai lengviau mintis dėsto gimtąja kalba, tačiau pastebėta, kad anglų kalba skaitomi pranešimai dažnai būna labiau koncentruoti, struktūruoti ir tikslesni.

„Galbūt ir vyrauja nuostatos, kad viešai kalbėti ypač, jeigu tai nėra gimtoji kalba, yra pakankamai sudėtinga, tačiau dažnai užsienio kalba parengti pranešimai sudaro profesionalesnį įvaizdį. Žinoma, galbūt kalba nėra tokia gyva, emocinga, kaip gimtoji, tačiau užsienio kalba skaitomuose pranešimuose naudojami tikslesni profesinės kalbos terminai, koncentruotai dėstomas turinys, taip pat vartojama daug mažiau nereikalingų buitinės, šnekamosios kalbos intarpų, o būtent tai prideda pranešimui dar daugiau profesionalumo“, – privalumus įvardijo pašnekovė.

A. Nakrošienė cituoja Barucho koledžo (JAV) atliktą tęstinį tyrimą, kai ispanakalbių moterų grupės buvo paprašyta įvertinti moterims skirtą reklaminę kampaniją – pirmą kartą prašyta vertinti reklamą viena kalba, o po šešių mėnesių – kita. Tyrimo metu pastebėta, kad vertinant ispaniškai pateiktą reklamą, joje vaizduotos moterys buvo suvokiamos kaip labiau pasitikinčios savimi, ekstravertiško būdo asmenybės. O anglų kalbos reklamoje vaizduojamos moterys įvertintos kaip labiau priklausomos nuo aplinkos, kone suformavo „tradicinį“ moters ir jos vaidmens visuomenėje įvaizdį.

A.Nakrošienės teigimu, dažnai tokius skirtingus rezultatus lemia tai, kad dviem kalbomis kalbantys asmenys abi kalbas vartoja skirtingiems tikslams siekti.

„Dviejų skirtingų kalbų vartojimo sritys ir kontekstai atitinkamai gali lemti to paties fakto skirtingą interpretaciją, skirtingas išvadas. Nepanašu, kad viena ar kita kalba savaime lemia tokius asmenybės pokyčius (t.y. lemiami yra kalbos vartojimo kontekstai)“, – sako A. Nakrošienė.

Įgūdžius būtina lavinti

Įvairiuose viešojo kalbėjimo baimės tyrimuose pabrėžiama, kad šią baimę įmanoma įveikti nuolatiniais praktiniais užsiėmimais, t.y. nederėtų pasikliauti vien tik vadovėliais. Vaidybos ir scenos kalbos lektorė, balso lavinimo dėstytoja Aldona Vilutytė yra įsitikinusi, kad būtent aukšto statuso buvimas dažnai sukausto, kelia stresą, įtampą ir trukdo laisvai valdyti turinį ir auditoriją tiek gimtąja, tiek dažnai ir užsienio kalba, tačiau visais atvejais kalbant viešai – svarbiausia yra dialogas.

nuotrauka:: 1 right

„Vadovas turi norėti ne pasisakyti, išsikalbėti, „išmesti iš savęs informaciją“, o būti suprastas. Yra ir tam tikri psichologiniai aspektai, tikslingas, paveikus tam tikrų žodžių, intonacijų, balso tembro ir t.t. parinkimas. Visų pirma reikia turėti, ką pasakyti, ir turinys turi būti toks, kokį auditorija iš esmės pajėgi suprasti. Taip pat kalbančiam žmogui pačiam tai turi būti labai įdomu ir svarbu. Forma, kaip pateikiama informacija turi atitikti turinį, o vadovas degti noru tuo pasidalyti su kitais. Kalbančiajam  būtina gerai pasiruošti, padaryti visus namų darbus. O jie yra labai įvairūs – parepetuoti, skaityti pranešimą ar sakyti kalbą būtinai balsu, nenorėti per trumpą laiką pasakyti per daug. Svarbu yra pradžia ir pabaiga, taip pat gebėjimas vienu sakiniu nusakyti, apie ką bus pranešimas“, – sako specialistė.

A.Vilutytės teigimu, svarbiausia nebijoti ir jokiu būdu negalima uždrausti sau klysti. Taip pat derėtų stengtis kalbėti, ką išmanote, ir išmanyti tai, ką kalbate. Net jei ne visai sklandžiai dėstysite temą, kurią visi žino, kad išmanote – auditorija klausysis. Ir atvirkščiai – jei bandysite demonstruoti ekspertiškumą, nors ekspertas nesate – nepadės ir nuostabi iškalba.

„Kartais agresyvus tonas, intonacija „savaime viskas aišku ir suprantama“, nekantrumas, ir skubėjimas arba atvirkščiai per tylus, ramus, nerišlus minčių dėstymas pakiša koją net ir geriausiems kalbėtojams. Vadovas tam ir yra vadovas, kad būtų iš visų kantriausias, geriau už auditoriją suprastų, ko jai reikia. Galima sakyti, kad viena svarbiausių lyderystės savybių yra geras auditorijos pažinimas. Kuo dažniau praktikuositės, tuo mažiau bijosite. Labai svarbu ruoštis. Kuo daugiau būsite padarę namų darbų, tuo saugiau ir laisviau jausitės prieš auditoriją. Žmogus negali jausti dviejų stiprių jausmų vienu metu. Taigi baimę būtina iškeisti į milžinišką norą pasakyti tai, kam tiek daug ruošėtės”, – sako pašnekovė. 

Viešojo kalbėjimo lektorė pataria prieš be kokį susitikimą su auditorija negerti gazuotų gėrimų, nevalgyti šokolado, saldumynų, riešutų, nes gali kilti noras per dažnai atsikrenkšti, kosėti. Negerai yra per daug pavalgyti ar išvis nevalgyti. „Pasportuokite, pasivaikščiokit, būkite budrūs. Kalbėjimas yra aktyvus fizinis veiksmas, reikalaujantis didelės koncentracijos“, – sako specialistė,

Priėmimas į ISM Vadovų MBA magistrantūros studijas vyksta iki 2018 m. liepos 13 d. Numatoma studijų pradžia – 2018 m. rugsėjo 13 d. 

Daugiau informacijos apie Vadovų MBA studijas rasite: https://www.ism.lt/en/executive-mba/

Priėmimo dokumentus pateikti galite čia: https://my.ism.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai įvardijo, ko trūksta šiuolaikiniams vadovams  Rėmėjo turinys

Vadovo vaidmuo organizacijoje ir kokią pridėtinę vertę jis turi jai nešti yra populiariai įvardijama žodžiais...

Kaip vadovui peržengti viešojo kalbėjimo baimes užsienio kalba? Rėmėjo turinys

Vadovo baimė viešai kalbant neapsijuokti prieš didžiulę auditoriją vis dar lieka viena iš didžiausių baimių...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau