Ateities lyderystė: kokių lyderių reikės artimiausius 10 metų?

Nuo lyderio kulto iki idėjų lyderystės 

„Lyderystę sudaro keturios dedamosios – lyderis, sekėjai, įtaka ir bendras tikslas arba vizija. XX a. pradžios lyderystė buvo stipriai orientuota į patį lyderį, o sekėjai buvo statistai, einantys ten, kur parodo vadovas. Toks vertikalus santykis formavosi iš dalies todėl, kad išsilavinimas ir kapitalas buvo prieinami tik nedaugeliui ir vyravo didžiąją praėjusio šimtmečio dalį“, – renginyje „Telia VIP gyvai“ pasakojo A. Miniotaitė. 

Pasak jos, 7–8 dešimtmetyje daugiau dėmesio pradėjus skirti įtakai, išryškėjo charizmatinė lyderystė. Toks lyderis savo įtaka, vizija, intelektine stimuliacija transformuoja žmones ir organizacijas, suformuoja vertybes, parodo kryptį ir kartu su sekėjais eina bendro tikslo link. Visgi, A. Miniotaitės teigimu, toks požiūris į lyderystę – taip pat labai vertikalus, nes sekėjai yra tokie nebrandūs, kad jiems reikia paaiškinti, kokios yra vertybės, juos stimuliuoti, kad bendras tikslas būtų pasiektas. 

„Charizmatinė lyderystė tarpsta ten, kur vyrauja nebrandžios visuomenės ar organizacijos, kur nariai nesugeba prisiimti atsakomybės, laukia, kas parodys kryptį, suteiks pagalbą. Kaip tokie lyderiai stiprina savo charizmą? Anksčiau tai darydavo įvairiais atributais, prabangiais automobiliais, net blizgiais kostiumais. Dabar nevengiama išsišokti, stebinti drąsiais ir kontraversiškais pasisakymais. Kitaip tariant, viskas daroma dėl įspūdžio“, – kalbėjo vadovavimo ir lyderystės ekspertė. 

XX a. pabaigoje, kuriantis tokioms kompanijoms kaip „Google“, „Microsoft“, „Apple“ pradeda formuotis idėjų arba autentiška lyderystė. Tai lėmė po II-ojo pasaulinio karo daugeliui prieinamas išsilavinimas, žmonės tapo turtingesni, tad ir patys sekėjai tapo aktyvesni, norintys dalyvauti. 

Branda – raktas į šiandienos lyderystę 

Renginyje „Telia VIP gyvai“ kalbėjusi A. Miniotaitė pastebėjo, kad prasidėjus XXI a. lyderystės potencialas tapo žymiai didesnis. Tam įtaką darė ir socialiniai tinklai, ir besikeičianti švietimo sistema, ir vis brandesnėmis tampančios visuomenės. 

„Kuo visuomenė brandesnė, tuo horizontalesnė tampa pati lyderystė, atsiranda partnerystės poreikis. XXI a. įsivyrauja pasidalytoji lyderystė. Čia lyderystės priklausomai nuo kompetencijų gali imtis kiekvienas, o lyderis gali ir dominuoti, ir užleisti vietą kitiems, taip išnaudojant kiekvieno organizacijos nario potencialą“, – pasakojo A. Miniotaitė. 

Svarstantiems, ko reikia, kad organizacijoje įsivyrautų pasidalytoji lyderystė, A. Miniotaitė taip pat turėjo pastebėjimų. Pasak jos, tai nusako vadovo, darbuotojų ir pačios organizacijos branda ir kultūra. 

„Ne paslaptis, kad yra vadovų, kurie dalintis visiškai nenori ar nėra pribrendę to daryti. Brandus vadovas neturi poreikio būti pirmas, jam nebaisu pasidalinti funkcijomis, atsakomybėmis, laimėjimais. Nebrandūs gali būti ir darbuotojai, kurie iki šiol nėra patyrę pasidalytosios lyderystės, tad iniciatyva, savarankiškas mąstymas ir sprendimų priėmimas jiems gali būti svetimi. Ne mažiau svarbi yra ir pačios organizacijos branda, jos plokštumas. Pasidalytoji lyderystė kartais įvardijama, kaip organizacijos kraujotaka, vertinant, ar tokia lyderystė sėkmingai „atiteka“ į visus skyrius“, – kalbėjo A. Miniotaitė. 

Pasak jos, pasidalytąją lyderystę nusako ir mažesni, komandos lygio dėmenys, tokie kaip psichologinis saugumas, atvirumas ir sveikas požiūris į klaidas, partneriškas požiūris į darbuotoją, pasitikėjimas ir laisvė veikti, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir aiškūs tikslai. 

„Pasidalytoji lyderystė taip pat negali sėkmingai vyrauti ir esant didelei darbuotojų kaitai. Tam reikia bent vienerių metų bendros darbo patirties ir kartu pralesto laiko“, – pasakojo A. Miniotaitė. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1695?placement=

Hibridinio darbo iššūkiai lyderystei 

Vadovavimo ir lyderystės ekspertės teigimu, pasidalytąją lyderystę gali gerokai apsunkinti ir hibridinis bei nuotolinis darbo modelis, paplitęs technologijų ir daugelyje kitų sektorių. Šioje situacijoje, A. Miniotaitės teigimu, visų akys gręžiasi į lyderį ir jo turimas savybes. 

„Kas šiandien yra technologijų ar bet kurios organizacijos, dirbančios hibridiniu ar nuotoliniu būdu lyderis? Jis yra šio darbo organizatorius, variklis ir siela. Jis yra atsakingas už misiją, o misija yra mūsų visų bendras vardiklis. Jis turi visus išsibarsčiusius žmones išlaikyti po vienu skėčiu, kad visi būtų susitelkę ir dirbtų dėl vieno tikslo“, –  kalbėjo A. Miniotaitė. 

Pasak jos, viena svarbiausių technologijų sektoriuje dirbančių ateities lyderių kompetencijų yra didelio paveikslo matymas. A. Miniotaitės teigimu, platus išprusimas ekonomikos, socialinio gyvenimo, istorijos srityse kartu su vadybos ir technologijų žiniomis leidžia būti žymiai efektyvesniu vadovu ir lyderiu. Ne mažiau svarbus ir emocinis intelektas – socialumas, gebėjimas būti su žmonėmis ir juos atliepti. 

„Šiandienos lyderiai yra neatsiejami nuo savo sekėjų, jie turi juos atliepti, girdėti. Iš technologijų sektoriuje dirbančių žmonių kartais tenka išgirsti, kad jie nemėgsta ar nemoka būti tarp žmonių. Deja, to nepadarius geru vadovu būti nepavyks“, –  pasakojo A. Miniotaitė. 

Kaip svarbias savybes lyderiui A. Miniotaitė išskyrė ir sąžiningumą, teisingumą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą prisiimti atsakomybę už save, savo komandą, organizaciją. 

Vizijos rebusas 

„Telia VIP gyvai“ renginio metu A. Miniotaitė klausė dalyvių, kas yra atsakingas už organizacijos viziją – vienas lyderis, lyderis su visais darbuotojais, o gal patys darbuotojai? Vadovavimo ir lyderystės ekspertės teigimu, vizija yra idealizuotas tikslas, kuriuo pasidalinta su sekėjais, ateities vaizdinys, atspindintis organizacijos vertybes. 

„Gera vizija labai dažnai sutampa ir su misija, leidžia žmonės identifikuotis, jie supranta, kodėl yra šioje organizacijoje. Gera vizija suteikia galimybę komunikuoti tikslą, sutelkti ir nukreipti žmonių jėgas, perteikti organizacijos vertybes, atskleisti jos unikalumą. Taip pat gali suteikti optimizmo ir leidžia žmonėms pamatyti savo vietą ir svarbą organizacijoje“, –  kalbėjo A. Miniotaitė. 

Pasak jos, vizijos kūrimas yra aktualus kiekvienam vadovui. Visgi tyrimai rodo, kad jei lyderis turi viziją ir pasižymi puikiais komunikaciniais gebėjimais, jis sugebės perteikti ją darbuotojams. Tačiau jei vadovas komunikuoja prastai, nemoka įtraukti žmonių, geriau viziją kurti kartu su visa komanda.

 „Galiausiai vizijos nereikėtų sureikšminti, nes jos parašymas dar nereiškia įgyvendinimo. Tai daro kasdien dirbantys, tikslų siekiantys darbuotojai, visa organizacija. Dėl šios priežasties labai svarbu bent kas tris mėnesius  kartu aptarti viziją, ilgalaikius tikslus, kodėl organizacijos nariai yra kartu ir kur nori nueiti“, – reziumavo A. Miniotaitė.