D. Trumpo pergalės atgarsiai technologijų pasaulyje: nuo E. Musko iki kriptobičiulių

„Sveikinimai prezidentui Trumpui, mes nekantriai laukiame darbo su jumis ir jūsų administracija, kad skatintume inovacijas, kuriančias naujas augimo galimybes Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Satya Nadella, „Microsoft“ vadovas.

„Sveikinimai prezidentui @realDonaldTrump (D. Trumpo „X“ paskyra – VŽ) su užtikrinta pergale. Esame Amerikos inovacijų aukso amžiuje ir įsipareigojame dirbti su jo administracija tam, kad to naudą pajaustų visi“, – antrino Sundaras Pichai, „Google“ vadovas.

Tai – ryškus kontrastas, palyginti su tuo, kaip „Big Tech“ reagavo į sensacingą D. Trumpo pergalę 2016-ųjų rinkimuose. Nors tarp technologijų vadovų garsiausiai į D. Trumpo pusę stojo Elonas Muskas, jis – toli gražu ne vienintelis, atvirai ar labiau patyliukais palaikęs respublikonų kandidatą.

Šįkart pergalė buvo daug labiau tikėtina nei anuomet, be to, ir pats kontekstas skiriasi gana smarkiai, nes Joe Bideno administracija gana griežtai ėmė žiūrėti į technologinius monopolius ar kompanijų įsigijimus ir susijungimus.

Šis klausimas ypač aktualus „Google“, kuri anksčiau šiemet pralaimėjo svarbią bylą JAV Teisingumo departamentui, kuris prieš D. Trumpo išrinkimą kurpė planus, ką su „Google“ daryti toliau, ir netgi užsiminė apie šios kompanijos išskaidymo galimybę. Savo ruožtu D. Trumpas anksčiau apie tokį variantą kalbėjo skeptiškai. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad antimonopoliniu vėzdu D. Trumpas savo antrosios kadencijos metu mojuos mažiau, nei tai darė J. Bideno administracija, tačiau kai kurios bylos ir tyrimai turėtų tęstis toliau.

Kas buvo kitaip?

„Silicio slėnis šokiruotas po Trumpo išrinkimo“, – tokia antrašte savo skaitytojus „The New York Times“ pasitiko 2016 m. lapkričio 9 d., po to, kai D. Trumpas prezidento rinkimuose įveikė demokratę Hillary Clinton.

Visgi „Financial Times“ jau šią vasarą kalbėjo apie radikaliai kitokią situaciją, kai Silicio slėnis tampa kone D. Trumpo tvirtove: jo pusėn per šią kampaniją stojo ne tik tokie seni technologijų magnatai ir Amerikos konservatoriai kaip „PayPal“ įkūrėjas Peteris Thielis, bet ir kone svarbiausiu jo rėmėju tapęs E. Muskas.

„Toks jausmas, kad tai buvo blogiausias dalykas mano gyvenime“, – 2016 m. tuomečiame „Twitteryje“ (dabar „X“) rašė Samas Altmanas, vienas dirbtinio intelekto (DI) bendrovės „OpenAI“ įkūrėjų.

„Sveikinimai prezidentui Trumpui, darbe linkiu jam didžiausios sėkmės“, – jau radikaliai kitokiu tonu į D. Trumpo pergalę šiemet reagavo tas pats S. Altmanas, dabar jau daug žinomesnis ir įtakingesnis technologijų vadovas.

Kaip svarstė FT, tarp pagrindinių D. Trumpo nesutarimų su Silicio slėniu tuomet buvo jo požiūris į imigraciją, pavyzdžiui, imigrantai yra neproporcingai daug sėkmingų technologijų kompanijų JAV įkūrusi visuomenės grupė. Finansines aukas prezidentams stebinti organizacija „Crowdpac“ tuomet skaičiavo, kad H. Clinton gavo 95% visų aukų iš technologijų vadovų ir darbuotojų.

Nors skirtingos analizės rodo, kad iš rizikos kapitalistų ir technologijų darbuotojų daugiau žmonių vis dar linksta prie demokratų kandidatų, dalis jų pasuko į D. Trumpo pusę būtent dėl nuomonės, jog J. Bideno administracija nori per daug kištis į jų reikalus – riboti technologinių monopolių įtaką ar reguliuoti dirbtinį intelektą.

FT pastebėjo, kad augantis palaikymas D. Trumpui gali būti atsakas į „woke“ kultūrą ir politinį korektiškumą, nes, pavyzdžiui, dalis technologijų kompanijų ne tik keičia savo retoriką, bet ir atsisako žmonių įvairovės, tvarumo politikos.

Kriptoralis

Žinia, D. Trumpo pergalė JAV rinkimuose į dar neregėtas aukštumas pakėlė kriptovaliutas, štai bitkoino kaina šią savaitę netgi ramstėsi į 90.000 USD.

Šis ralis susijęs su investuotojų tikėjimu, kad, atėjus D. Trumpui, federalinė JAV valdžia kriptovaliutoms bus gerokai draugiškesnė nei pastaruosius ketverius metus.

Kampanijos metu jis žadėjo atleisti su kriptovaliutomis atšiaurių santykį turintį Gary Genslerį, Vertybinių popierių ir biržos komisijos pirmininką, ir į svarbių federalinių agentūrų vadovybę skirti labiau kriptovaliutoms draugiškus pareigūnus.

„Toks jausmas, kad tai buvo blogiausias dalykas mano gyvenime“, – Samas Altmanas, „OpenAI“ vadovas, po Donaldo Trumpo pergalės 2016 m.

Anksčiau kriptovaliutas vadinęs apgavyste, D. Trumpas šios kampanijos metu besąlygiškai stojo į kriptovaliutininkų pusę ir ne tik pats leido žetonus su savo atvaizdu, bet ir kalbėjo konferencijose, žadėdamas paversti JAV „pasaulio kriptosostine“.

Dalis labai garsių JAV rizikos kapitalo fondų aktyviai investuoja į kriptovaliutas, pavyzdžiui, „Andreessen Horowitz“ yra vienas didžiausių kriptoinvestuotojų, todėl tai, kaip galima manyti, yra dar viena priežastis, kodėl šios labai įtakingos Silicio slėnio bendrovės įkūrėjai šįkart besąlygiškai atsigręžė į D. Trumpą.

Vienas šios bendrovės įkūrėjų Marcas Andreessenas, 2016 m. palaikęs H. Clinton ir sulaukęs klausimo, kodėl pasirinko būtent šią pusę, į tai replikavo suabejodamas klausimo rimtumu. Dabar tiek M. Andreesseno, tiek jo verslo partnerio Beno Horowitzo retorika apsisuko 180 laipsnių kampu.

„Mūsų verslui, naujųjų technologijų Amerikos ateičiai yra tiesiogine to žodžio prasme iškilusi grėsmė, – vasarą bendrame pareiškime aiškino įkūrėjai M. Andreessenas ir B. Horowitzas. – Mes manome, kad Donaldas Trumpas yra teisingas pasirinkimas.“

E. Muskas ir „Google“

Visgi didžiausiu D. Trumpo kampanijos veidu iš verslo pasaulio tapo technologijų magnatas E. Muskas, kuris, kaip paskelbta šią savaitę, turės ir oficialias, kol kas gana aptakiai įvardintas pareigas naujojoje administracijoje – jis bus atsakingas už „vyriausybės efektyvumą“.

Po D. Trumpo pergalės aukštyn šovė  E. Musko elektromobilių ir robotikos bendrovės „Tesla“ akcija, kuri nuo lapkričio 4 d. pabrango apie 35%, o kapitalizaciją kilstelėjo virš 1 trln. USD. Šią ribą ji viršijo pirmą kartą nuo 2022 m.

Nors respublikonai apskritai turi gana neigiamą požiūrį į elektromobilius – jie teigia, kad šios transporto priemonės amerikiečiams kišamos kone prievarta, o tai kenkia JAV automobilių pramonei, – „Teslos“ investuotojai į D. Trumpo išrinkimą žiūri pozityviai dėl lūkesčių, kad naujoji administracija gali atlaisvinti dalį saugumo reguliavimo, pavyzdžiui, tai, kas susiję su savivaldžių automobilių technologijomis, ant kurių E. Muskas stato nemažą dalį savo kompanijos ateities.

Be to, kaip rašo BBC, tarp ekspertų esti nuomonių, kad sumažinta valdžios parama elektromobiliams „Teslai“ kaip tik gali būti gera naujiena, nes konkurentams gali tapti sunkiau pasivyti akivaizdžią šio segmento lyderę.

Labiau optimistiškai dėl D. Trumpo pergalės gali būti nusiteikusi ir „Google“.

„Jeigu tai darysite, ar sunaikinsite kompaniją? Ar galima ką nors padaryti, be išskaidymo, kad užtikrintume daugiau sąžiningumo“, – apie „Google“ išskaidymo galimybę viename iš renginių Čikagoje spalį svarstė D. Trumpas.

Tiesa, tai nereiškia, kad „Google“, kurios paieškos variklį teismas anksčiau šiemet pripažino kaip neteisėtą monopolį, iš balos išbris sausa. Verta prisiminti ir tai, kad Teisingumo departamentas ieškinį „Google“ pateikė dar 2020 m., tada, kai D. Trumpas ėjo pareigas.

„Forbes“ rašo, kad D. Trumpas, būdamas prezidentu, galės Teisingumo departamentui, pavyzdžiui, pasiūlyti bausmę, kuri jam atrodo tinkama.

Visgi Williamas Kovacicas, buvęs JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) vadovas, labai abejoja, ar D. Trumpas galėtų visiškai atsisakyti vyriausybės ieškinio „Google“, – tai, anot jo, būtų išskirtinai retas žingsnis su didele politine implikacija, nes taip prezidentas pamintų JAV konkurencijos prievaizdų autoritetą.