Personalizuota medicina: kaip pasiekti proveržį Lietuvoje?
Personalizuotos medicinos tikslas – suprasti asmens sveikatos rizikos veiksnius, kad būtų galima užkirsti kelią ligoms arba jas diagnozuoti tada, kai yra daugiau galimybių išgydyti.
„Vis dar gyvename pasaulyje, kuriame nesinaudojame duomenimis ir technologijomis, kad nustatytume asmeninę sveikatos riziką ir padėtume žmonėms išvengti rimtų ligų. Diagnozuojame jas per vėlai, kai jau yra padaryta negrįžtama žala arba nenaudojame inovatyvių diagnostikos priemonių, kurios yra prieinamos ir leidžia laiku parinkti tinkamą gydymą. Visa tai lemia blogus gydymo rezultatus ir neefektyvų turimų išteklių naudojimą“, – sako Nicole Arming, „Roche“ sveikatos sistemos formavimosi ir personalizuotos sveikatos priežiūros vadovė.
Individualizuota sveikatos priežiūra reikštų geresnę sveikatą mažesnėmis sąnaudomis žmonėms ir visuomenei. Tačiau, pasak Stefano Volonté, „Roche Lietuva“ generalinio direktoriaus, Lietuvoje yra kliūčių, stabdančių personalizuotos medicinos proveržį.
„Visuomenė iki galo nežino personalizuotos medicinos principų ir jos kuriamų verčių, taip pat dar nėra pakankamai atviro dialogo ir partnerystės su valstybinėmis institucijomis, paramos ir politinės valios, kad būtų pakeista dabartinė „viena visiems tinkanti“ sveikatos ekosistema. Nepakankamas ir sveikatos duomenų naudojimas. Įvairūs jų šaltiniai ir IT sprendimai nėra integruoti, duomenys netinkamai analizuojami“, – tikina S. Volonté.
„Roche“ efektyvesnės sveikatos priežiūros siekia ne tik tiesioginėje savo veikloje – kurdami naujus vaistus ar diagnostikos priemones – bet ir plėtodami viešojo ir privataus sektorių partnerystę, taip įsitraukdami į sveikatos politiką.
„Siekdami greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis diegti inovacijas, savo veikloje pasitelkiame duomenis ir technologijas. Daugumai vaistų stengiamės įvesti naujas formas ar praplėsti vartojimo būdus, kad žmonės galėtų gydytis arčiau namų ir atlaisvintų ribotus išteklius ligoninėse. Diagnostikoje naudojame vaizdų analizę ir dirbtinį intelektą, kad sukurtume produktus, padedančius įvairių specialybių gydytojams: patologams, radiologams ir kitiems specialistams efektyviau dirbti“, – sako N. Arming.
Bendrovė įsipareigojusi bendradarbiauti su sveikatos politikos formuotojais ir kitais partneriais, kad būtų sukurta ir įgyvendinta strategija, reguliacinė bazė bei infrastruktūra, kuriant tvarias personalizuotos sveikatos priežiūros ekosistemas. Pasak S. Volonté, privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės tradicijos Lietuvoje tik formuojasi. Neseniai įkurta Personalizuotos medicinos iniciatyvinė grupė, kurioje, be gydymo įstaigų, akademinės bendruomenės ir pacientų, dalyvauja ir farmacijos pramonės atstovai.
LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas, suprasdamas partnerystės svarbą, šiemet ėmėsi iniciatyvos ir surengė diskusiją, kurioje viešojo ir privataus sektoriaus atstovai aptarė pagrindinius dabartinio sveikatos priežiūros modelio iššūkius ir esminių pokyčių poreikį, siekiant personalizuotos medicinos principus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu.
„Esame liudininkai, kad šios partnerystės skatinimo iniciatyvos tęsiasi: kartu kuriamas nacionalinis strateginis planas su veiksmingu sveikatos sistemos valdymo modeliu, planuojamais įgyvendinimo etapais ir atsakingais vykdytojais. Nacionalinė sveikatos taryba įgaliota koordinuoti strategijos rengimą, kiti partneriai rengia plėtros galimybių studiją, inicijuos ilgalaikę mokslo ir inovacijų programą. Tikimės, kad tai leis pasiekti personalizuotos medicinos proveržį Lietuvoje“, – sako S. Volonté.
