Kaip suaktyvinti smegenis: neuromokslininkės patarimai

„Nuo seniausių amžių mokslininkai, filosofai, laimės ieškotojai bandė rasti būdų, kaip galėtume sustiprinti savo protinius gebėjimus ar išlaikyti smegenų aštrumą bėgant metams. Ir jų pastangos nebuvo veltui, nes jau šiandien turime įvairių tablečių ir eliksyrų, kurie gali stimuliuoti mūsų smegenų aktyvumą ir daugiau ar mažiau jį keisti“, – pasakoja neuromokslininkė.

Skirta ligoms gydyti

Dalis vaistų, kurie šiuo metu naudojami ir smegenų veiklai skatinti, sukurti gydyti ligoms. Pavyzdžiui, dėmesio ar hiperaktyvumo sutrikimams, narkolepsijai – ligai, pasižyminčiai staigiais mieguistumo ar miego priepuoliais.

Šioms ligoms gydyti yra skiriami receptiniai vaistai. Tačiau juos naudoja ne tik sergantieji, bet ir geriausių pasaulio universitetų studentai. Vieno geriausių pasaulyje Oksfordo universiteto studentų laikraščio atlikta apklausa parodė, kad 15,6% aukštosios mokyklos studentų yra bandę receptinių vaistų, kad pasiektų geresnius rezultatus.

Larissa Maier, Ciuricho universiteto mokslininkė, teigia, kad geriausiuose universitetuose tokius preparatus vartoja 10–20% studentų. Ponia Neniškytė tokius šių vaistų vartojimo skaičius vadina epideminiais.

Kaip žalingas dopingas

Nors tokie vaistai neturintiems sutrikimų padeda dar labiau susikoncentruoti, gerina mąstymą, atmintį ir kūrybingumą, jie daro ir neigiamą poveikį. Pirmiausia sukelia priklausomybę dėl juose esančios psichotropinės medžiagos – amfetamino.

„Ar amfetaminas būtų vartojamas kaip nelegali psichotropinė medžiaga, ar kaip vaistas, kurio jums reikia, šalutinis poveikis yra tas pats: žmonės įgyja fizinę priklausomybę, yra pažeidžiama širdies sistema ir daugybė kitų“, – teigia neuromokslininkė.

Pasak jos, šių vaistų vartojimą siekiant geresnių mokslinių rezultatų galima palyginti su dopingo vartojimu sporte. Jungtinėje Karalystėje netgi vyksta diskusijos apie galimus patikrinimus, ar studentai prieš egzaminų sesijas nevartoja tokių vaistų. Pasak Neniškytės, gali būti, kad netrukus universitetai patys imsis iniciatyvos atlikti kontrolę dėl tokio mokslinio dopingo vartojimo.

LSD mikrodozės

Kitas plačiai aptarinėjamas preparatas smegenų efektyvumui padidinti – pusiau sintetinė psichotropinė medžiaga LSD. Tačiau aptarinėjamas tik jos vartojimas itin nedidelėmis dozėmis, kurios nesukelia haliucinacijų, bet pagerina smegenų efektyvumą, sumažina stresą, padeda ilgiau išlaikyti dėmesį.

Tarptautinėje žiniasklaidoje yra pasirodę publikacijų, kad LSD vartojimas mikrodozėmis paplitęs pasaulio technologinių bendrovių sostine vadinamame Silicio slėnyje JAV. Taip pat kitose vietose, kur matoma intensyvi konkurencinė aplinka.

Mokslininkai yra atlikę bent keletą mikrodozių klinikinių tyrimų. Pavyzdžiui, Davidas Nuttas, Londono imperatoriškojo koledžo Neuropsichofarmakologijos centro direktorius, atliko studiją ir tyrinėjo LSD ir haliucinogeninių grybų vartojimą.

„Šie preparatai pakeičia smegenų žievės funkcijas, ji tampa skystesnė ir ne tokia tvirta. Mūsų tyrimai rodo, kad tai daro didelės dozės ir galbūt mažos dozės, – portalui „Wired“ teigia mokslininkas. – Tai gali padėti tam tikroms smegenų sritims dirbti lanksčiau, išplėsti jų galimybes ir pasiekti geresnius rezultatus.“

Mokslininkai sutaria, kad LSD vartojimas dideliais kiekiais yra kenksmingas. Į mikrodozes dalis mokslininkų žvelgia ramiau, tačiau vis dar tiriamas jų poveikis organizmui ilguoju laikotarpiu.

„Lietuvos kontekste į bet kokį tokio tipo medžiagų vartojimą žiūrima labai neigiamai, bet mes vartojame psichotropines medžiagas ir dalis jų yra legalios: kofeinas, nikotinas, alkoholis. Kitos medžiagos, jei kalbėsime apie LSD ir mikrodozių vartojimą, yra gerokai mažiau kenksmingos sveikatai ir smegenims nei alkoholis ar nikotinas. Tiesiog istoriškai ir kultūriškai susiklostė, kad vienas medžiagas mes priimame, o kitų ne“, – aiškina p. Neniškytė.

Yra ir legalių būdų

Apskritai medžiagos, kurios stimuliuoja smegenų veiklą, yra vadinamos nootropais. Jos gerina žmonių mąstymą, atmintį, gebėjimą susikoncentruoti, kūrybingumą.

Pavyzdžiui, teaninas yra pagrindinis stimuliuojantis komponentas iš žaliosios ir juodosios arbatos, jis suteikia ramų atsipalaidavimo jausmą, gerina reakcijos greitį, dėmesio sutelkimą.

„Kofeinas stipriai stimuliuoja ir labai pagerina koncentraciją, susitelkimą į objektus. Tačiau jis stimuliuoja ir parasimpatinę nervų sistemą ir dėl to sukelia gana nervingą susijaudinimą. Kai kofeino poveikis yra suderinamas su atpalaiduojančiu teanino poveikiu, teigiama, kad pasiekiamas tam tikras smegenų efektyvumo balansas ir žmonės gali geriau susitelkti į savo atliekamus darbus, būti kūrybingesni. Galima tiesiog gerti vieną puodelį kavos, vieną arbatos“, – dėsto p. Neniškytė.

Dar vienas dažnai vartojamas nootropas – nikotinas. Jo yra ne tik tabake, bet ir pomidoruose, bulvėse, baklažanuose, kalafioruose. Aišku, daržovėse jo labai nedaug, palyginti su kiekiu, kuris yra vienoje cigaretėje. Tačiau didelis nikotino kiekis yra nuodingas, sukelia uždegiminius procesus organizme, padidina tikimybę susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis. Be to, jis sukelia priklausomybę.

O, pasak mokslininkės, mažos nikotino dozės, kurių galima rasti daržovėse, gerina reakcijos laiką, koordinaciją, atmintį, motyvuoja.

Taip pat yra visa prietaisų ir lengvai prieinamų preparatų rinka, nukreipta į produktyvumo didinimą. Dalį jos sudaro įvairūs gėrimai su nootropiniais deriniais. Europos Sąjungos ir JAV požiūris į dalį šių gėrimų, pasak mokslininkės, išsiskiria.

„Jeigu lygintume JAV ir Europos rinkas pagal tai, kiek šių gėrimų galima įsigyti, Europoje jų parduodama gerokai mažiau. Pasirinkus tokį būdą stimuliuoti savo smegenis reikėtų būti atsargiems ir įvertinti, ar norėdamas savo IQ pakelti dviem taškais nežaloji viso likusio organizmo“, – pataria p. Neniškytė.

Smegenų mankšta

Pašnekovė akcentuoja, kad nusprendus ieškoti būdų, kaip aktyvinti smegenų veiklą, pirmiausia reikia smegenims parodyti, kad reikalingas efektyvesnis jų veikimas. Tai padaryti galima kasdieniais pratimais, pavyzdžiui, sprendžiant kryžiažodžius, žaidžiant šachmatais, mokantis kalbų. Taip smegenys prisitaiko prie joms kuriamos aplinkos ir veikia efektyviau.

„Smegenys yra kaip raumuo, jeigu jūs norite, kad jūsų smegenys veiktų, turite jas naudoti. Dabar labai patogu, GPS navigacijos nuveda mus ten, kur norime, be jokių pastangų. Telefonai atsimena visus numerius, parduotuvėje atsiskaitome kortele. Bet jau parodyta, kad navigacijos prietaisų naudojimas skatina smegenų sričių, atsakingų už orientavimąsi, išnykimą. Mes prarandame būdą kasdien aktyviai stimuliuoti savo atmintį bandydami prisiminti telefonų numerius, kuriais norime skambinti, mes nebeskaičiuojame atmintinai, nes nebemokame grynaisiais parduotuvėje“, – aiškina specialistė.

Pasak jos, padeda ir fizinis aktyvumas, nes jis skatina naujų neuronų atsiradimą smegenyse. Kol kas nėra įrodymų, kad jie įsijungtų į jau naudojamą neuronų tinklą, bet keliaudami per smegenis jie išskiria medžiagas, kurio yra palankios esamam neuronų tinklui ir gerina jo veikimą.

Taip pat ji rekomenduoja nedaryti daug darbų vienu metu, nes smegenys to nesugeba ir tiesiog šokinėja nuo vienos problemos prie kitos. Galiausiai nė viena problema nėra sprendžiama efektyviai, o žmogus pasijaučia kvailesnis, nei yra.

„Sustokime ir išgyvenkime pasaulį tokį, koks jis yra. Dabar vis populiaresnės tampa dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, tai iš budizmo atėjęs metodas, kurio esmė yra valingas dėmesio sutelkimas į tam tikrą objektą, – pasakoja p. Neniškytė. – Būdų yra įvairių, pavyzdžiui, meditacija ar joga. Atraskite savo būdą išgyventi esatį tokią, kokia ji yra.“

Programėlės ir įrenginiai

Taip pat yra įvairių programėlių, kurios pateikiamos kaip gerinančios smegenų veiklą. Pasak mokslininkės, jos efektyvios tiek, kiek ir paprastas kryžiažodis ar galvosūkiai, todėl reikėtų atidžiai įvertinti jų kainą.

Į smegenis stimuliuojančius prietaisus ji taip pat žvelgia atsargiai. Pavyzdžiui, yra įrenginys, kuris, kaip teigia jo kūrėjai, elektrošoku gerina smegenų veiklą.

„Smegenų stimuliacija elektrošoku matoma žiniasklaidoje, diskutuojama apie jos naudojimą psichiatrijoje. Yra tokių prietaisų ir jie pardavinėjami. Tokia stimuliacija elektros srove yra veiksminga tam tikrų psichiatrinių ligų gydymui. Bet tiesioginių įrodymų, kad būtų pagerinami sveikų individų protiniai gebėjimai, nėra“, – sako p. Neniškytė.