Ir gaminant taburetę prireikia inovatyvaus požiūrio

Tarptautiniai ir vietos ekspertai metus iš metų kartoja, kad investuojant reikia susitelkti ne tik į naujų dėžučių – kompiuterių, automatizacijos sprendimų, staklių ir t. t. – pirkimą, bet ir į gabius žmones bei jų ugdymą. Vis dėlto Pasaulio ekonomikos forumo atliekamame konkurencingumo tyrime 2016 m. Lietuva pagal gebėjimą pritraukti talentingų specialistų užėmė 111-ą poziciją, o pagal gebėjimą juos išlaikyti – 106-ą.

Pritraukti talentų

„Personalo vadovai turėtų kurti bendradarbiavimo kultūrą bendrovėse. O svarbiausia – suprasti, kad reikėtų kurti ir formuoti talentų ekosistemą ne šiandienai, o žvelgiant į ateitį“, – kalba Linas Dičpetris, EY partneris ir Konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Jis priduria, kad tik tuomet įmonėms pavyks išlaikyti konkurencingumą ir vystyti tvarų verslą.

Žilvinas Martinaitis, politikos tyrimų ir analizės įmonės „Visionary Analytics“ tyrimų vadovas ir partneris, siūlo pažvelgti ir į Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurenciją dėl gabiausių studentų. Čia užaugę talentingi jaunuoliai dažnai renkasi prestižines užsienio mokyklas, o pritraukdami užsieniečius paprastai susirenkame vidutiniokus.

Apie tai, kaip turi keistis verslo architektūra ir kokie yra efektyviausi keliai inovacijų link, abu specialistai kalbės pažangos konferencijoje „Išmani Lietuva“.

Verslas 4.0

Talentai ir verslo strategija itin svarbūs dabar – pramonės revoliucijos aušroje.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija yra ne tik išmaniosios gamyklos ir visuotinė skaitmenizacija, tai ir iššifruojama genų seka, išmanieji telefonai, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai, robotika, savaeigiai automobiliai, 3D spausdintuvai, kurie taikomi ne tik gamyboje, bet ir sveikatos srityje“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Šios technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą ir tampa, o dalis jau ir tapo, kasdienės, sunkiai atsiejamos nuo darbo ir laisvalaikio. Tačiau tam, kad prisitaikytume prie naujos pramonės, turime sukurti ir naują verslo versiją. Apie tai „Išmanioje Lietuvoje“ diskutuosime su p. Dargiu, Nerijumi Mačiuliu, banko „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu, Jurgita Petrauskiene, švietimo ir mokslo ministre, ir Kęstučiu Šetkumi, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriumi.

Yra sektinų pavyzdžių

Banali tiesa: lengviausia plaukti tam, kuris sugeba būti srauniausioje upės vietoje. Ir srovę jau pasikinkė ne tik tokios pasaulinės gigantės kaip „Google“, „Siemens“ ar palyginti neseniai į viršūnę šovusios „Tesla“, „Airbnb“ ir kitos. Turime lietuviškų pavyzdžių, kai čia įsikūrusios bendrovės rado ateities nišas ir jau dabar jose siekia užkariauti pasaulį.

„Enerstena“ įsteigė savo mokslo ir tyrimų centrą, kuriame sukūrė savo technologijas biokuro katilų ir kondensacinių ekonomaizerių gamybai. „Plieno fortas“ imasi vis sudėtingesnių metalo apdirbimo idėjų įgyvendinimo. Bendrovės gamybinę bazę sudaro unikalūs lazerinio pjaustymo įrenginiai, greitaeigiai koordinatiniai štampavimo presai, lankstymo presai ir kita įranga.

„Mes investuojame į robotizuotas stakles, kurios išplės mūsų galimybes, reikės mažiau darbuotojų, išvengsime kai kurių žmogiškųjų klaidų“, – aiškina Arūnas Karinauskas, „Plieno forto“ valdybos narys, ekonomistas.

„Dirbame 130% gamybos pajėgumu“, – tvirtina Danas Tvarijonavičius, krakmolo AB „Amilina“ valdybos pirmininkas.

Per praėjusius metus „Amilinos“ pardavimo pajamos išaugo beveik 11%, iki 153,3 mln. Eur, o 3,4 mln. Eur grynąjį nuostolį pakeitė 13,4 mln. Eur grynasis pelnas.

Nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalioms virtuvėms UAB „Novameta“ per mėnesį vidutiniškai pagamina apie 2.000 gaminių, iš kurių daugiau kaip 50% yra nestandartiniai. Beveik viskas pažymėta QR kodais, kuriuos tereikia nuskenuoti ir perduoti įrenginio „smegenims“, kad jis galėtų gaminti užkoduotą detalę.

„Kai darbuotojai turi modernias darbo priemones, jiems dirbti yra smagiau ir įdomiau. Rezultatai tai atspindi“, – sako Mindaugas Jonuškis, „Novametos“ vadovas.

Už Lietuvos pažangą atsakingas ne tik premjeras su ūkio, švietimo ir mokslo ministrais. Šalį progreso keliu vedame visi, todėl turime to mokytis ir tarpusavyje dalytis sėkmės receptais, kurių pritaikymas gali lemti dar geresnius rezultatus.

„Verslo žinios“ spalio 27 ir 28 d. kviečia į Vilniuje esantį parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, kuriame diskutuosime apie pažangą ir ieškosime naujų galimybių verslui pažaboti ateitį. Beje, trijose salėse ir parodoje kalbėsime ne tik apie technologijų įtaką verslui, bet ir visuomenės pokyčius, švietimą, Lietuvos pergales įvairiausiose srityse. Skirtingose erdvėse sau įdomaus turinio ras ir specialistai, ir studentai, moksleiviai ar tiesiog visa šeima.