Paskelbta Nobelio premija chemijos srityje
Paprastai sakant, šios trijulės įdirbis ir sukurtas mikroskopijos metodas leido mokslininkams užšaldyti biomolekules ir pažvelgti į jų struktūrą bei procesus, kuriuose tos biomolekulės dalyvauja.
Nobelio komitetas sako, kad galimybė užšaldyti molekules leidžia ne tik jas apžiūrėti iš labai arti, gaunant aukštos raiškos vaizdą, bet ir suteikia galimybę sudėti elektroniniu mikroskopu užfiksuotus „kadrus“ į vientisą „vaizdo klipą“. O tai savo ruožtu leidžia tyrinėti procesus, kuriuose dalyvauja biomolekulės.
Krioelektroninė mikroskopija tapo itin svarbi daugeliui mokslinių tyrimų sričių. Tarp kitų dalykų, šis mikroskopijos metodas leido pažvelgti ir į Zikos virusą, kuris sukelia naujagimių smegenų pažeidimus.
„Šių metų chemijos Nobelio premija bus staigmena daugeliui, juolab kad ličio jonų baterijos ir CRISPR genų redagavimas vėl palikti nuošalyje. Bus ir įprastas choras, sakantis: tai ne chemija, tai biologija. Tačiau, turiu pabrėžti, kad krioelektroninė mikroskopija yra analitinis metodas, kuris leis mums pažvelgti į mažiausias gyvybės molekulių struktūros detales“, – sako daktaras Stuartas Cantrillas, mokslinio žurnalo „Nature Chemistry“ vyriausiasis redaktorius.
Anot jo, tai leis mokslininkams geriau suprasti, kaip veikia gyvi organizmai molekuliniame lygyje.
„Kalbame apie atomus ir chemines jungtis. Tai jau ne biologija. Tai chemija, nors ir esanti biologinėje sistemoje“, – sako dr. Cantrillas.
„The Guardian“, savo ruožtu pastebi, kad šiemet tarp apdovanotų mokslininkų yra itin daug amerikiečių. Kol kas – 7 iš 9.
Tiesa, iš trijų chemijos Nobelį gavusių mokslininkų, amerikietis – tik vienas: Joachimas Frankas (beje, jis gimė Vokietijoje), dirbantis Kolumbijos universitete.
Richardas Hendersonas, dirbantis MRC molekulinės mikroskopijos laboratorijoje Jungtinėje Karalystėje, kilęs iš Škotijos. O Jacques‘as Dubochet yra šveicaras. Jis dirba Lozanos universitete.
Apie premijas
Nobelio premija – tai kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą.
Premija sukurta pagerbiant švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio, išradusio dinamitą, valią. Testamentą p. Nobelis pasirašė 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos-Norvegijos klube Paryžiuje. Pagal šį testamentą Nobelis 96% savo turto skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros ir taikos), kurios būtų skiriamos asmenims, pasitarnavusiems žmonijai.
Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.
Pretendentai gauti premijas paprastai paskelbiami spalio mėnesį, o premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu siekianti apie 1 mln. eurų.
